Ateitis, Nr. 2, vasara

Vasaros „Ateities“ žurnalo numeryje tęsiame Jubiliejinių 2025-ųjų metų temą „Viltis neapgauna“. Nors pirmasis numeris, skirtas Romai, išėjo visai neseniai, pasaulio įvykiai, rodos, atskyrė mus nuo jo šviesmečiais: nuolatiniai geopolitinės situacijos supurtymai, popiežiaus Pranciškaus mirtis, konklava, naujasis popiežiaus Leonas XIV. Daug visko įvyko, daug kas kėlė nerimą, keitėsi, tačiau, jaučiu, pasaulyje mažomis kruopelėmis išties atsiranda daugiau vilties. Vilties trupinėlių rasite ir kone kiekviename šio numerio tekste, nors šįkart žurnalas ir pasižymi vasarišku lengvumu ir įvairove – nuo jautrių liudijimų apie ypatingus gyvenimo virsmus iki įkvepiančių istorijų apie sveikintinas iniciatyvas Lietuvoje. 

Kartais atrasti viltį menkuose kasdieniuose darbuose būna sunkiausia. Gegužės viduryje lydėdama draugus link Sutvirtinimo sakramento per Šv. Mišias išgirdau vyskupo pamokslą, kurio gražią mintį, kad duona kvepia gyvenimu, prisimenu kone kasdien. Į paprastą kasdienę duoną sutelpa ir grūdo mirtis, ir tobulas, maitinantis, gyvybę palaikantis, ateitį suteikiantis paprastų produktų derinys. Duona kvepia gyvenimu. Arba gyvenimas yra duonos kvapas. Kasdienis ir paprastas gyvenimas – ryškiausia šio numerio tema, pirmiausia atsiskleidžianti keliuose tekstuose apie motinystę. Tikriausiai visų mamų patirtys – labai panašios, kasdieniškos, buitinės, tačiau be galo perkeičiančios: ir džiuginančios, ir sudėtingos, ir auginančios, ir nuviliančios, kartais verčiančios ką nors aukoti, todėl skaudžios. Apie tai verta dalintis, o tais pasidalinimais domėtis svarbu ne tik mamoms, bet ir mamų vaikams, šalia mamų esantiems artimiesiems, taigi, visiems. Duonos kvapą dar patirsite skaitydami apie nepaprastai paprastus, bet daug pasiekusius žmones, lietuvių atradimus gyvenant ir kuriant mažuose Lietuvos miesteliuose, įveiklinant apleistas sodybas ir t. t. Skaitykite ir užuoskite, ragaukite, trupinkite tarp pirštų.