Žingsniai į visiems pritaikytą ateitį: lengvai suprantama kalba

Ne visi patiria jausmą, kad lietuvių kalba jiems kaip namai, kai rašytiniai tekstai ar kalbiniai pranešimai parengti neatsižvelgiant į jų patiriamus sunkumus. Vilniaus universiteto mokslininkė, kalbininkė JUSTINA BRUŽAITĖ-LISECKIENĖ kartu su komanda siekia tai pakeisti. Su ja pasikalbėjome apie tai, kaip atrodo kelias link visiems atviresnės ateities iš kalbos perspektyvos.

Kaip susidomėjote tokiu tyrimų lauku ir net misija visuomenei?

Tai labai natūraliai atėjo į mano gyvenimą. Maždaug prieš 5 metus sulaukėme pasiūlymo iš Latvijos universiteto – jie ieškojo kolegų iš Lietuvos, norinčių prisijungti prie projekto. Jame buvo taikomas metodas, angliškai vadinamas easy-to-read arba easy language. Lietuviškai šį metodą mes vadiname lengvai suprantama kalba. Tuo metu su kolegėmis gerai nežinojome, kas tai yra, bet įsigilinusios į metodą supratome jo prasmę. Matydamos, kad tokia kalbos mokslo sritis gali keisti žmonių gyvenimus, kvietimą priėmėme. Vėliau aš supratau, kad lengvai suprantama kalba mano gyvenime jau egzistavo. Daugiau nei dešimtmetį negimtakalbiams dėstau lietuvių kalbą. Kai jie dar tik pradeda mokytis lietuvių kalbos, privalau kalbėti labai aiškiai, parinkti kasdien vartojamus žodžius, ieškoti paprasčiausių kalbinės raiškos priemonių. Taigi vienaip ar kitaip jau prieš daug metų pradėjau formuoti savo lengvai suprantamos kalbos įgūdžius.

Esate sakiusi, kad jau visai neblogai perpratote žmonių, kuriems taikoma lengvai suprantama kalba, pasaulį. Bet jos tikslinė auditorija plati: žmonės su intelekto negalia, disleksija, užsieniečiai, vaikai su raidos sutrikimais… Turbūt jos platumas kartais kelia sunkumų?