Ką popiežius Leonas XIV nori pasakyti savo pirmąja konsistorija?

Gruodžio 20 d. Vatikanas patvirtino, kad popiežius Leonas XIV 2026 m. sausio 7 ir 8 dienomis sušauks neeilinę kardinolų konsistoriją. Tai bus pirmasis toks susirinkimas nuo jo pontifikato pradžios. Taip pat tai bus ir pirmas kartas nuo konklavos, kai visa kardinolų kolegija ir vėl susirinks kartu.

Tai labai svarbu Bažnyčios gyvenimui, nes neeilinė konsistorija nėra tik dar vienas renginys. Tai vienas iš nedaugelio momentų, išskyrus konklavą, kai visi kardinolai susirenka Romoje. Kanonų teisėje konsistorija yra numatyta „dėl ypatingų Bažnyčios poreikių ar ypatingos svarbos klausimų“. Žvelgiant praktiškai – tai valdymo įrankis. Jis leidžia popiežiui konsultuotis, įvertinti Bažnyčios nuotaikas ir anksti iškelti prioritetus.

Kas yra konsistorija?

Konsistorija yra oficialus kardinolų susirinkimas, kurį sušaukia popiežius, kad jie padėtų jam valdyti visuotinę Bažnyčią. Įprasta konsistorija paprastai yra skirta ceremonijoms. Ji dažnai naudojama naujiems kardinolams paskirti arba tam tikriems kanonizacijos etapams. Paprastai joje dalyvauja Romoje gyvenantys kardinolai, tačiau ji vis tiek gali būti reikšminga. Pavyzdžiui, popiežius Benediktas XVI 2013 m. būtent konsistorijoje paskelbė apie savo atsistatydinimą.

Tačiau neeilinė konsistorija yra kitokia. Ji skirtas konsultacijoms su visa kardinolų kolegija. Pats žodis reiškia „stovėti kartu“. Istoriškai tai buvo pagrindinis būdas popiežiams ieškoti patarimų doktrinos, drausmės ir Bažnyčios valdymo klausimais. Tai yra aiškiai apibrėžta, kaip konsultacinis susirinkimas. Popiežius išlieka sprendimų priėmėjas, bet jis klausosi visų.

Paskutinė neeilinė konsistorija, turėjusi didelį poveikį, vyko 2014 m. vasario mėnesį popiežiui Pranciškui vadovaujant ir buvo skirta santuokai bei šeimai prieš Sinodą šeimos klausimais. Tai buvo vienintelė neeilinė konsistorija, kurią sušaukė popiežius Pranciškus.

Šios konsistorijos svarba

Tai bus pirmas kartas, kai dauguma kardinolų susirinks kartu nuo popiežiaus Leono XIV išrinkimo. Daugelis turėjo mažai galimybių susitikti prieš konklavą. Todėl šis susitikimas bus ne tik darbotvarkės klausimų aptarimas. Jis taip pat itin svarbus ir pasitikėjimo bei ryšių kūrimo apsektu.

Dėl šios priežasties susitikimas turi simbolinę reikšmę. Popiežius Leonas XIV suburia geografiniu požiūriu didžiulę ir patirtimi, kultūra bei prioritetais dažnai susiskaldžiusią bendruomenę. Jei jam pavyks sukurti tikrą bendrystę ir veiksmingą bendradarbiavimo būdą, jis sustiprins savo autoritetą tam, kad galėtų sėkmingai vadovauti Bažnyčiai. Taigi popiežius per konsistoriją nustatys savo vadovavimo toną. Ar jis valdys remdamasis nedideliu artimiausių patarėjų ratu? Ar atvirkščiai kurs platesnį kardinolų ratą, kuriam patikės įvairias atsakomybes? Tai esminiai klausimai, į kuriuos atsakymus gausime jau netrukus.

Darbotvarkė parodo popiežiaus vadovavimo stilių

Kalėdiniame laiške kardinolams popiežius Leonas XIV išdėstė keturis pagrindinius dviejų dienų susitikimo programos akcentus.

Pirma, jis paprašė kardinolų iš naujo perskaityti popiežiaus Pranciškaus encikliką Evangelii Gaudium (2013). Šis dokumentas yra glaudžiai susijęs su popiežiaus Pranciškaus vizija apie misionierišką Bažnyčią. Leonas XIV tokiu būdu parodo, kad Bažnyčia negali užsidaryti vidinėse diskusijose. Ji turi pradėti nuo Evangelijos skelbimo. Visa kita tuomet yra tik priemonės misijai, o ne tikslai savaime.

Antra, jis paprašė kardinolų išstudijuoti „Praedicate Evangelium“ (2022) – konstituciją, kuri reformavo Romos kuriją, pertvarkydama dikasterijų skaičių (Vatikano padaliniai, atsakingi už įvairias Bažnyčios gyvenimo sritis), nustatydama apibrėžtus kadencijų terminus ir daugiau dėmesio skirdama evangelizacijai. Tai buvo labai svarbu. Daugelis pastarųjų metų ginčų buvo ne tik apie teologiją. Jie taip pat buvo apie autoritetą: kas ką nusprendžia ir kokiame lygmenyje tai įvyksta. Tokiu būdu popiežius Leonas XIV galės pamatyti, kiek yra sutarimo dėl popiežiaus Pranciškaus reformų ir kaip jos bus įgyvendinamos.

Trečia, jis pabrėžė sinodalumą kaip pagrindinę bendradarbiavimo su popiežiumi formą klausimais, kurie turi įtakos visai Bažnyčiai. Sinodalumas yra tapęs viena pagrindinių ginčų tema. Įtraukdamas ją į darbotvarkę, popiežius Leonas XIV parodė, kad nori, jog Kardinolų kolegija tiesiogiai įsitrauktų į šį procesą, o ne traktuotų jį kaip kažkieno kito projektą.

Galiausiai jis paragino teologiškai, istoriškai ir pastoraciškai apmąstyti liturgiją, pabrėždamas būtinybę išsaugoti tvirtą tradiciją, tuo pačiu metu išliekant atviriems pokyčiams, kaip numatyta Vatikano II susirinkime. Čia Bažnyčios konfliktai dažnai tampa labiausiai matomi. Popiežius, šią temą iškeldamas anksti, gali bandyti sušvelninti padėtį, primindamas pagrindinius principus. Arba jis gali ruoštis sprendimams, kuriems reikės kardinolų paramos. Tačiau tai, kad ši tema yra įtraukta į darbotvarkę, rodo, kad popiežius supranta, jog šios temos negalima išvengti.

Ką tai reiškia Bažnyčiai?

Ši neeilinė konsistorija pirmiausia parodys popiežiaus Leono XIV valdymo stilių. Ji atskleis, apie ką ir kaip jis nori kalbėti, ką laiko skubiai spręstinais dalykais ir ko tikisi iš artimiausių bendražygių.

Taigi neeilinė konsistorija nėra tik procedūrinis dalykas. Tai pirmasis svarbus institucinis šio pontifikato veiksmas. Būtent čia popiežius Leonas XIV ir nubrėš kryptį, kaip jis ketina vadovauti ir kokią Bažnyčią nori matyti.