Maiklo Bloombergo fondo „Bloomberg Philanthropies“ rengiamame 2021–2022 metų pasauliniame merų iššūkyje Vilniaus idėja buvo atrinkta tarp 50 geriausių viso pasaulio idėjų. Kartu su mero komandos nariais, savivaldybės atstovais ir partneriais buvo tobulinama, pilotuojama vizija, kuri galiausiai tapo pergalinga: „Vilnius yra mokykla“ projektas nurungė 600 kitų idėjų ir tapo vienu iš 15 laimėjusių 1 milijoną JAV dolerių jam įgyvendinti. Unės Kaunaitės vadovaujamas „Edu Vilnius“ rūpinasi, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas, kad „Vilnius yra mokykla“ taptų kiekvienos Vilniaus mokyklos dalimi.
Unė Kaunaitė pasakoja, kuo ši mokymosi už mokyklos ribų platforma gali praturtinti mokinio ir mokytojo patirtį mokykloje. Anot pašnekovės, „mokantis mieste žinios siejamos su patyrimu, dalykai integruojami, atsiveria daugiau galimybių susipažinti su karjeros galimybėmis bei ugdyti pilietiškumą, pažindinantis su aplinka, kurioje gyveni.“ Ir kaip vieną svarbiausių projekto verčių įvardija tai, „kad tokios pamokos mokiniams įdomios, jų motyvacija auga, o motyvuotas mokinys įkvepia ir skatina ir mokytoją“.
Pirmiausia akį patraukia projekto logotipas, kurį perskaityti reikia žinių. Kas ten slypi?
Unė: Logotipas savo sandara imituoja matematinę formulę, kurioje galima perskaityti pagrindinį projekto pavadinimą – „Vilnius yra mokykla“. Stilizuotos raidės jame virsta šaknimi, skaičiumi, o „S“ raidė tarsi pakelia viską kvadratu. Toks pasirinkimas žaismingai užkoduoja projekto ir platformos pavadinimą, bet taip pat nenukrypsta ir nuo mokyklos ir mokymosi, pamokų idėjos. Šis logotipas ir projekto žinutė sukuria labai daug erdvės kūrybai, nes prireikus formulėmis užrašome ir kitas žinutes: „Teatras yra mokykla“, „Gatvė yra mokykla“… Sąrašas begalinis.
„Vilnius yra mokykla“ – kas tai? Pristatykite, kaip ši platforma veikia, kokia jos paskirtis.
Unė: Pavadinime užkoduota ir pagrindinė mintis – Vilniaus miestas yra atvira mokymosi erdvė: gatvės ir jų architektūra, parkai ir jų gamta, muziejai ir galerijos, įstaigos ir įmonės – viskas gali būti mokykla. Miestas pilnas resursų, kurie gali praturtinti ugdymo procesą, ir kuo daugiau jų bus įtrauktų, tuo kūrybiškesnis ir įvairesnis bus mokymasis.
Platformoje galima rasti kelių tipų pamokas. Visų pirma, įvairios įstaigos ir įmonės gali registruotis platformoje ir kviesti klases atvykti į jų siūlomas pamokas, kurias veda įstaigų atstovai, arba tiesiog leisti mokytojams rezervuotis jų erdves savo pamokoms. Pavyzdžiui, įmonė „Ovoko“ dvyliktokams siūlo matematikos pamoką apie dirbtinį intelektą, „VASA“ siūlo pamokas apie atliekų krepšinį, Krašto apsaugos ministerija – istorijos pamokas apie okupaciją ir taip toliau. Į šias pamokas registruotis gali tik Vilniaus mokytojai, prisijungę prie platformos ir lengvai užsirezervavę vieną iš pasiūlytų laikų.
Verslo ar organizacijų atstovai per įvairių ugdomųjų dalykų prizmę gali pristatyti savo veiklą, padėti mokiniams suprasti ugdomųjų dalykų prasmingumą ir paskatinti rinktis atitinkamą karjerą. Įmonėms tai taip pat labai prasmingas socialinės atsakomybės veiksmas.
Platformoje taip pat yra pamokų planai, kuriuos įkelia patys mokytojai, įvairiausios idėjos pamokų, kurios gali vykti bet kokioje miesto erdvėje. Šie planai yra atviri bet kuriam į platformą užsukusiam žmogui. Taip kuriama erdvė, kurioje mokytojai gali dalintis ir naudotis vieni kitų idėjomis pamokoms. Prie platformoje esančių pamokų yra pridėta pamokos medžiaga bei planas, jos yra suskirstytos pagal mokyklose dėstomas disciplinas. Mokytojai taip pat turi galimybę komentuoti ir vertinti pamokas, patobulinti jau pasiūlytas pamokas.
Vos per mėnesį prie platformos prisijungė daugiau nei 1500 mokytojų, sukurta daugiau nei 120 unikalių pamokų, iš kurių dalis jų siūlomos klasėms net keliolika kartų.
Mokykloje dažnai siekiama „išeiti programą“, rodos, nėra, o gal neskiriama laiko mokymuisi už mokyklos ribų. Kaip ši pamokų platforma gali keisti tokį mokytojų įsivaizdavimą?
Unė: Labai svarbi žinutė, kurią nuolat kartojame, – išėjimas į miestą nėra ekskursija, tai lygiai tokia pati pamoka kaip ir ta, prie kurios esame labiau pripratę. Dėl šios priežasties ir platformoje visos pamokos yra priskirtos mokomiesiems dalykams, temoms programoje bei kompetencijoms, kurias ugdo. Kadangi istoriškai dažniau išėjimas iš mokyklos siejamas su ekskursijomis, tas požiūrio pakeitimas gali užtrukti, bet tikimės, kad jis įvyks.
Projekte esame sau išsikėlę kiekybinius ir kokybinius tikslus, nuolatines apklausas. Tai, ką girdime jau dabar, džiugina, nes dalyvavusieji labai pozityviai vertina tokias pamokas, mokiniai sako, kad išmoksta tiek pat ar daugiau nei klasėje. Esame numatę mokymus mokytojams, kalbame su mokyklų administracija. Tikimės, kad per keletą metų mokymasis bus matomas kaip veiksmas, kuris gali vykti visur – tiek klasėje, tiek už jos ribų, priklausomai nuo to, kuri forma gali geriausiai padėti išmokti, įsigilinti, pamatyti praktiškai.
Ką kuriant šį projektą pastebėjote apie mokytojus?
Unė: Esame labai dėkingi pirmiesiems mokytojams, patikėjusiems projekto idėja ir svariai prisidėjusiems, kad platformoje atsirastų pirmosios pamokos. Mokytojai tikrai turi daug idėjų, deja, ne visada atranda laiko jas paversti realybe – mokytojo darbas tikrai intensyvus. Būtent dėl to ir norėjome šios atvirų pamokų platformos, kad mokytojai galėtų lengvai atrasti naujų resursų, pasisemti idėjų iš kolegų.
Pastebėjome, kad mokytojai dažnai dvejoja, ar jų sukurta pamoka gera – ir tai labai suprantama, nes dalijimosi kultūra nėra įprasta. Tačiau tada pamato kolegų darbus, palygina ir supranta, kad patys irgi turi, kuo galėtų pasidalinti, ir išdrįsta. Tikimės, kad šis projektas prisidės ir prie resursų dalijimosi švietime, kultūros skatinimo.
Projektas dar labai neseniai startavo, tad tendencijų, kokių disciplinų mokytojai yra aktyvesni, nesinorėtų brėžti, tačiau kol kas gausu matematikos, kalbų pamokų, daug integruoto kelių dalykų turinio. Gal keista, kad, sakykime, nėra geografijos pamokų, chemijos, bet vargu, ar tai kokia nors tendencija – tiesiog kol kas kvietimas kurti pamokas pasiekė daugiau kitų dalykų mokytojus. Labai kviečiame jungtis ir pasidalinti savo idėjomis ir patirtimi su kitais Vilniaus mokytojais ir, žinoma, pasinaudoti vieni kitų pamokomis.
Platforma kuria atvirumo įspūdį: pamokos yra prieinamos visiems, jų planais ir idėjomis gali dalytis ne tik mokytojai. Ar galima manyti, kad ugdymas siejamas ne tik su mokykla, bet ir šeima? Kaip šis projektas įtraukia šeimą?
Unė: Sėkmingam ugdymui neužtenka tik mokytojo ir mokinio santykio – tėvai taip pat daro labai didelę įtaką. Nors mūsų pagrindinė tikslinė auditorija yra mokytojai, tačiau dalis pamokų yra atvirose erdvėse, kuriose nereikia jokių registracijų. Šeima, sugalvojusi turiningai praleisti laisvalaikį, sužinoti ką nors naujo, „Vilnius yra mokykla“ platformoje gali išsirinkti dominančius pamokų planus, netgi pasiimti mokytojų parengtas užduotis ir jas atlikti kartu su vaikais, taip kartu susipažįstant su Vilniumi ir prasmingai praleidžiant laiką kartu.
Ar galima šią platformą vadinti dovana Vilniaus miestui, o gal reiktų žvelgti plačiau – tai dovana Lietuvai?
Unė: Kadangi šiais metais švenčiame gražų 700 metų Vilniaus jubiliejų, nevengiame paminėti, jog „Vilnius yra mokykla“ platforma yra dovana sostinei, jos mokykloms, bendruomenei. Su tokia žinute kreipiamės į įmonių, įstaigų, organizacijų atstovus kviesdami padovanoti savo miestui tvarią, be galo vertingą dovaną – pamoką pagal savo atstovaujamą sritį.
Tikimės, kad ilgainiui „Vilnius yra mokykla“ įkvėps ir kitus miestus įgyvendinti panašias iniciatyvas. Taip pat, kaip jau minėta, dalis pamokų vyksta atvirose erdvėse, yra laisvai prieinamos sostinės svečiams. Pavykus platformą tvariai išauginti sostinėje, būtų galima jos ribas išplėsti, bet iš pradžių norime sukurti tvariai veikiančią sistemą Vilniuje.
Kokia jūsų svajonė kalbant apie Vilniaus mokyklas?
Unė: Į šį klausimą galima atsakyti plačiai, o galima trumpai. „Edu Vilnius“ sakome, kad siekiame, jog kiekvienas vaikas noriai mokytųsi. Tam, kad tai įvyktų, reikalinga labai daug – šios svajonės pamažu ir siekiame.
Nuotraukos
