Šimtmečio Dainų šventė yra kaltininkė, kodėl praeitą vasarą gimė idėja kurti Ateitininkų chorą. Tai tapo vieta, kur susirenka visų kartų, išskyrus jaunučių, ateitininkai ir jų bičiuliai. „Kaip tik turime vieną dainą – „Mūsų dienos kaip šventė“, kurioje dainuojama „Baltijos jūra lengvai supa svajonių laivelį“. Man mūsų choras yra kaip svajonių laivelis. Idėja gali virsti realybe, bet tik su žmonėmis, kurie eina kartu tuo idėjos keliu“, – dalijasi choro administratorė BEATRIČĖ ČIUŽAITĖ, kuri kartu su choro vadove MILDA VITKUTE, chormeisteriu SIMU PALUCKU ir visais prie choro prisijungusiais dainininkais pavertė begalinį norą dalyvauti Dainų šventėje įmanomu. Trijulė pasidalijo, kaip gimė šis projektas ir kaip sekasi jį įgyvendinti.
2023-ųjų metų moksleivių ateitininkų vasaros akademija Berčiūnuose. Žinodama, kad „ateitininkai visą laiką buvo dainingi žmonės ir kad akademijose, stovyklose, žygiuose dainos visąlaik skamba“, prie pusryčių stalo Beatričė užkalbino mergaites, paklausė, ar vyks į kitų metų šimtmečio Dainų šventę. Pasirodo, kad jos, kaip ir pati Beatričė, jau yra baigusios muzikos mokyklą ir nebeturi jokio choro, su kuriuo galėtų dainuoti. Tada Beatričei užgimė idėja – darom Ateitininkų chorą. Mergaičių akys užsidegė – darom.
Kaip tik tuo metu į akademiją buvo atvykusi Milda skaityti paskaitos ir pasiliko ilgesniam laikui. Kadangi ji dažniausiai atsakinga už giedojimą Šv. Mišiose ateitininkų renginių metu, Beatričė prie jos pribėgo ir paklausė, ar sutiktų būti choro vadove. „Tai dar vienas atvejis, kai ateitininkijoje susitiko skirtingų žmonių svajonės“, – džiaugiasi Milda. Kaip tik prieš akademiją ji žiūrėjo vaizdo įrašą, kaip latviai nuostabiai atliko aukšto lygio chorinę muziką savo Dainų šventėje. Ji pasvajojo, kaip būtų puiku dalyvauti Lietuvos Dainų šventėje ateinančiais metais. Išgirdusi Beatričės pasiūlymą, Milda nudžiugo ir pradėjo svarstyti, ko reikėtų, kad idėja būtų įgyvendinta. Chorą įkurti ir palaikyti jo veiklą užima daug laiko. Susitarus, kad Milda bus atsakinga už choro koncepcijos sukūrimą ir muzikinę dalį, o administraciniais klausimais rūpinsis Beatričė, kuriai iš pradžių talkininkavo jos sesuo Brigita, nuspręsta imtis šio projekto. Akademijos pabaigoje Beatričė pasiryžo viską daryti, kad ši Ateitininkų choro idėja neliktų tik žodžiais.
Vienas iš pirmųjų žingsnių buvo įvertinti, kiek yra laiko pasiruošti. Pradėjus repetuoti spalį, iki Dainų šventės perklausų būtų tik 4 mėnesiai. Matant, kad laiko nėra daug, o ir mažai kas galėtų įsipareigoti dažnoms repeticijoms, nuspręsta susitikti du-tris kartus per mėnesį, į chorą kviečiant dainininkus, kurie pasiryžę savo partijas mokytis savarankiškai. Mokymosi darbą lengvina nauja Dainų šventės organizatorių iniciatyva sukelti visų balsų įrašus į „Soundcloud“ muzikos platformą. Dėl tokios netikėtos, gana vėlyvos Ateitininkų choro sukūrimo idėjos nutarta į jį priimti tik tuos, kurie iš anksčiau jau turėjo dainavimo patirties. „Šitas choras turi specifinį tikslą. Norėjome dainuoti Dainų šventėje, todėl reikėjo dalyvauti perklausoje. Kūrinių daug, kai kurie iš jų gana sudėtingi, o laiko mažai. Ieškojau sprendimo, kuris nuvestų prie šio tikslo. Kaip kokioje plaukimo komandoje priėmėme jau mokančius plaukti,“ – pasakoja Milda. Ji kalbėjosi su savo pažįstamais chorvedžiais, taip pat paskambino JAV ateitininkui, chorvedžiui Dariui Polikaičiui pasiteirauti jo nuomonės dėl tokio sumanymo. Ateitininkų choro idėją jis labai palaikė. Nors išgirdo įvairių nuomonių, Milda nusprendė dvi savaites meldžiantis pamąstyti, ko reikėtų, kad choras spėtų pasiruošti perklausai.
Rugsėjo mėnesį pasirodė skelbimas, kviečiantis į Ateitininkų chorą. Jo vizualą sukūrė Anelė Urbaitė, paėmusi nuotrauką iš Šv. Mišių, kur giedojo ateitininkai. Žmonės buvo kviečiami prisijungti prie repeticijų Vilniuje ar Kaune. Maždaug 40 žmonių užsiregistravo, šiuo metu liko 28. Pirmoji repeticija vyko Kaune. Beatričė prisimena šmaikščią istoriją, kad kaip tik tuo metu buvo gavusi naują darbą. Vis dėlto į darbdavio klausimą, ar galėtų pradėti dirbti nuo pirmadienio, ji atsakė ne, nes jautėsi privalanti būti kaip tik tądien vyksiančioje pirmojoje Ateitininkų choro repeticijoje – buvo neramu, kaip viskas atrodys.
Registracijos anketoje taip pat buvo paliktas laukelis, kur žmonės galėjo pasiūlyti, kas galėtų tapti choro koncertmeisteriu. Reikėjo žmogaus, kuris repeticijų metu pagrotų balsų partijas ir gebėtų atlikti kūrinių akompanimentus. Ieškodama koncertmeisterio Milda skambino daugumai žmonių. Vienu metu Ateitininkų chorui buvo sutikęs padėti dirigentas Tadas Šumskas. Vėliau jis nebegalėjo, tačiau pasiūlė savo partitūros skaitymo kurso studentą – Simą. Simas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) jau antrus metus studijuoja chorinį dirigavimą pas Vytautą Miškinį. Prieš tai jis dirigavimo mokėsi Kauno berniukų chorinio dainavimo mokykloje „Varpelis“. Beakomponuodamas Ateitininkų chorui jis pamažu ėmė siūlyti vis daugiau ir daugiau dalykų, kaip būtų galima patobulinti choro skambesį. Negana to, jis Mildai vis pasakodavo apie patinkančius kūrinius, kompozitorius ir jų viziją konkretiems kūriniams. Matydama jo entuziazmą, Milda pasiūlė pačiam Simui kai kuriuos kūrinius padiriguoti. „Pradėjau mažiau dirbti koncertmeisteriu ir labiau tokiu chormeisteriu: taisyti, derinti partijas, mokyti… Taip įklimpau iki Dainų šventės perklausos ir kaip ir po perklausos dar čia lieku,“ – dalijasi Simas, iš pradžių svarstęs, kad galbūt ateis tik vieną kartą į repeticiją pasižiūrėti, kaip viskas atrodo. Jis džiaugiasi, kad choras yra motyvuotas ir leidžia Simui išbandyti visokius metodus. Nors dar neteko, Simas žada vienąsyk atsinešti akvalangus – kartais pats LMTA choras juos naudoja pagerinti aukštų natų skambesį. „Reikia pasidžiaugti, kad dar yra tokių choristų kaip šiame chore, kurie iš tiesų labai nori dainuoti. Matau, kaip jie stengiasi. Bandau ištraukti jau ne vidutinio, bet aukštesnio lygio chorui dalykų, ką galima daryti. Chorvedys be choro yra niekas. Viskas priklauso nuo choristų. Tai labai smagu, kad toks choras egzistuoja ir kad dar kuriasi chorai, žmonės buriasi į bendruomenes,“ – džiaugiasi Simas.
Sykį stotelėje Milda sutiko savo draugę, barokinės operos dainininkę ir LMTA dėstytoją Rūtą Vosyliūtę. Ji parodė keletą Ateitininkų choro repeticijų įrašų. Rūta pagyrė skambesį, bet davė pastabą, kad choras turėtų pavienodinti balses ir apskritai padirbėti su vokalu. Jau buvo numatyta, kad sausio mėnesį vyks viena visos dienos choro repeticija, tad Milda pakvietė Rūtą pravesti prasidainavimą ir dirbant su keliais kūriniais paformuoti choro skambesį. Choristai po darbo su viešnia liko sužavėti. „Esu labai dėkinga Rūtai, vadinu ją choro drauge. Ji ne tik įvardijo problemą, bet ir pasisiūlė mums padėti. Užteko vieno apsilankymo ir choro skambesys iškart pagerėjo,“ – sako Milda.
Vasario mėnesį vyko Dainų šventės perklausa. Milda susirgo gripu, svarstė, galbūt reikėtų atidėti perklausą, bet Simas sutiko padiriguoti vietoj jos. Jis sako, kad tai buvo iššūkis emociškai, nes tikėjosi perklausoje tiesiog padėti dainavimu, o dar pasirodymų klausosi garbinga, iš geriausių Lietuvos chorvedžių sudaryta komisija. Tačiau profesiniu požiūriu nebuvo didelio iššūkio, kadangi jis gerai išmanė kūrinius. Simo mostų pagalba, choras pasirodė taip gerai, kad nors buvo ruoštasi dalyvauti tik dalyje Dainų dienos Vilniuje, komisija paskatino mokytis visą repertuarą ir pakvietė dalyvauti Dainų šventės atidarymo renginyje Kaune.
Balandį chorui atsirado dar viena proga viešai pasirodyti. Šįsyk saviškiams – Ateitininkų federacijos suvažiavimo Kaune metu choras ryte pagiedojo Šv. Mišiose, o vakarop atliko šiek tiek kūrinių iš Dainų šventės repertuaro. „Džiugu girdėti tiek iš pačių choristų, tiek iš žmonių, kurie dalyvavo suvažiavime, kad buvo gera ir gražu. Be to, mūsų chore apie trečdalis žmonių yra ateitininkų bičiuliai. Ši diena buvo jiems proga geriau susipažinti su mūsų organizacija. Kai kurie pasakojo, kad maloniai nustebo, kaip gera melstis, dalyvauti renginyje su mumis kartu. O koncertas, kaip ir perklausa, yra labai gerai, nes ne tik padeda susiimti ir geriau pasiruošti, bet atsiranda galimybė, ką išmokai, pasidalinti su kitais. Choras nesužydi per repeticijas, jis visiškai atsiskleidžia tik giedant šventose Mišiose ir koncertuojant,“ – pasakoja Milda.
Šiuo metu choras toliau ruošiasi Dainų šventės renginiams Dainų slėnyje Kaune (birželio 29 d.) ir Vingio parke Vilniuje (liepos 6 d.), taip pat ir pasaulio ateitininkų sąskrydžio (liepos 7 d.) Šv. Mišioms.
Kartais Milda, Simas ir Beatričė pasvajoja apie tolimesnį Ateitininkų choro gyvavimą. „Visada reikia ruoštis dalykams, kurie gali ir neįvykti – čia yra mano gyvenimo moto,“ – sako Simas. Kartu su vienu bičiuliu jis turi įprotį kolekcionuoti patikusius kūrinius į vieną aplankalą ir mano, kad kai kuriuos iš jų ateityje drąsiai galėtų atlikti Ateitininkų choras: „Tikrai būtų smagu pamatyti toliau veikiantį šį chorą, nes jis tikrai yra labai geras. Trūksta gal tik 3–4 vyrų ir galima daryti vos ne konkursinį chorą. Mes su daug kuo esame kalbėję apie tai, kad choras puikiai skamba. Sklando labai geri gandai apie chorą, nes kai būni su chorvedžiais, vieni apie kitus pasikalbi. Tikrai būtų įdomu pamatyti, iki kokio lygio galima pakelti šį chorą. Aš manau, kad iki labai aukšto.“ Milda sako, kad apie tolimesnį Ateitininkų choro gyvavimą bus sprendžiama po Dainų šventės: „Kad choras toliau gyvuotų, tektų iš naujo pergalvoti jo koncepciją, išsikelti naujus tikslus ir, svarbiausia, kalbėtis su pačiais choristais – kas iš jų norėtų likti, kokio choro jie patys norėtų ir kam galėtų įsipareigoti. Ateitininkų choras kaip įsimylėjimas. Po Dainų šventės pasvarstysime, ar norėtume tai išauginti į tvirtą meilę“. Beatričė siunčia linkėjimą kolektyvui: „Aš norėčiau mūsų chorui palinkėti, kad mes dainuodami Dainų šventėje išgyventume bendrystę su susirinkusia dainuojančia Lietuva, o įgyta patirtis lydėtų mūsų dienose būti bendrystėje su šalia esančiu.“
Mėgstamiausi trijulės Dainų šventės kūriniai.
Beatričės: „Lietuva brangi“ (Juozo Naujalio muzika, Maironio žodžiai), „Vienam pasaulyje“ (Kristupo Bubnelio muzika, Rimvydo Stankevičiaus žodžiai, Danguolės Beinarytės, Vitalijaus Neugasimovo aranžuotė).
Mildos: „Tėvynė mūsų“ (Vaclovo Augustino muzika, Vlado Braziūno žodžiai), „Žydi akmenys ir medžiai“ (Nijolės Sinkevičiūtės muzika, Vlado Braziūno žodžiai), „Lietuva brangi“ (Juozo Naujalio muzika, Maironio žodžiai).
Simo: „Neišeik, saulala“ (Vytauto Miškinio muzika ir žodžiai), „Lakštingalų pilis“ (Leonido Abario muzika, Ramutės Skučaitės žodžiai), „Vienam pasaulyje“ (Kristupo Bubnelio muzika, Rimvydo Stankevičiaus žodžiai, Danguolės Beinarytės, Vitalijaus Neugasimovo aranžuotė), „Augo bernelis“ (Liongino Abariaus harmonizuota lietuvių liaudies daina), „Kur giria žaliuoja“ (Juozo Gudavičiaus muzika, Ksavero Sakalausko-Vanagėlio žodžiai).
Projektą „Atvirumas laikui, ištikimybė idealui“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 11 tūkstančių eurų.
Nuotraukos
