Kotryna Markūnaitė
4 min.
Categories
Be kategorijos

Susitapatinimas su tapatybe

Kotrynos Markūnaitės nuotrauka.

„Kuo nori būti, kai užaugsi?“ – klausia tėvai ir auklėtojai keturmetės Kotrynos. „Aš būsiu šokėja ir jojikė!“ – jau tada negalėjau pasirinkti tik vieno dalyko. „Kaip taip, ar ant arklio šoksi?“ – juokiasi jie.

Ar pastebėjote, kad jeigu viename kambaryje padėsite dėžę ir katę, katė beveik kiekvieną kartą bandys įlįsti į tą dėžę. Katės mėgsta dėžes. O kas dar mėgsta dėžes? Žmonės. Mums patinka kiekvieną sutiktą žmogų įdėti į mums suprantamą, paprastą „dėžę“: Laura baigė LSMU, ji yra neurologė, Tadas yra IT specialistas. Sutikę nepažįstamą žmogų, klausiame: „O kuo tu užsiimi?“ Perfrazavus, koks tavo indėlis visuomenėje? Kokią tu kitiems teiki naudą ir kaip skatini ekonomiką? Mes kiekvienas turime paruošę atsakymą į šitą klausimą, ar esame filosofijos studentas, ar padavėjas restorane. Mūsų savivertė priklauso nuo to, ar turime pakankamai gerą atsakymą. Kapitalizmui žmonės yra tik tiek vertingi, kiek jie duoda naudos. Geresnė socialinė padėtis reiškia daugiau pinigų, daugiau galios. Užtikrinę sau poziciją kolektyve, galime atsipūsti ir jaustis, kad turime kontrolę savo gyvenime. Kai iš tikrųjų mažai kas, jeigu kažkas iš viso, gyvenime yra užtikrinta. Kad ir kokie dideli mūsų pasiekimai, rytoj viskas gali prapulti. Ir tai sakau ne bandydama išgąsdinti, bet paklausti savęs ir tavęs, kodėl mano įsitikinimai yra tokie, kokie jie yra? Kodėl elgiuosi taip, kaip elgiuosi? Ir kodėl vertinu tai, ką vertinu? Kodėl mums svarbu surasti ir pritaikyti sau tapatybę, kad jaustumėmės pilnaverčiais asmenimis? 

Kas dažniausiai atsitinka, kai einame nuo vaikystės mums nurodytu keliu (išsilavink ir užsitikrink sau profesiją, kad būtų iš ko duonos nusipirkti). Tai yra susitapatinimas su mūsų išsirinkta role. Ar tai būtų šeimyninė padėtis, ar darbas, o gal charakteris, mes pradedame save asocijuoti su ta role ir tai tampa mūsų visa tapatybe. Tarkim žmogus (pavadinkime jį Karlu), kuris save laiko maištininku, neseka madų, prieštarauja įsisenėjusioms socialinėms normoms ir didžiuojasi šiuo savo asmenybės bruožu, vieną dieną yra pakviestas į „įprastą“ vakarėlį. Bet Karlas nėra toks, kaip kiti, jis nėra „įprastas“. Kad įtvirtintų savo maištautojo tapatybę, jis atsisako dalyvauti vakarėlyje. Jeigu Karlas nueitų į vakarėlį, kiltų grėsmė jo supratimui, kas jis yra. Ironiška, šis sprendimas prieštarautų tikrai maištautojo dvasiai. Maištininkų tikslas yra pakeisti status quo. Karlo sprendimas nedalyvauti vakarėlyje, kuris, jo nuomone, keltų grėsmę jo asmeniui, tik tarnauja jo status quo. Kas būtų, jeigu Karlas, priešingai jo įsitikinimams, priimtų pakvietimą į vakarėlį? Ši situacija jam būtų nauja ir neįprasta, jis turbūt pasijaustų nepatogiai ir neužtikrintai. Gal po to vakarėlio jis pradėtų savęs klausti, ar tai, ką jis mano apie save, yra tiesa. Ar tai būtų gera kaita, ar bloga, kaita žmonėms iš esmės nepatinka. Mes jaučiamės patogiai pažįstamose vietose ir pažįstamose mintyse. Kai turime pasirinkimą, ar rinktis pagal savo supratimą, kas esame, manau, geriau yra išdrįsti įsileisti naujas idėjas ir patirtis į savo gyvenimą. Galbūt niekada nepagalvojai, kad esi kūrybingas žmogus, bet vieną dieną nuspręsi nueiti į tapybos pamoką ir atrasi, kad iš tikrųjų menas tau labai patinka. Visi kažkada turėjome tokias patirtis, kada nustebinome save, ir galbūt tai mus privertė pažvelgti į save naujomis akimis, kad ir kaip tai būtų nepatogu iš pradžių. Ir tada atrandame laisvę – laisvę nevaržyti savęs viena tapatybe. Laisvė yra ne tik laisvė daryti kažką, bet ir laisvė nuo sąlygojimo, ar jis būtų išmoktas iš kitų, ar primestas sau.

Anot Nyčės, laisvė yra „tapti tuo, kuo potencialiai gali tapti“. Kas esame, nėra iškalta akmenyje, mes nuolat keičiamės, virstame, mokomės, kaupiame patirtis. Todėl neturėtume bijoti pabandyti pažvelgti į save ir į pasaulį naujai, nuklysti nuo to, kas manai esantis. Ir galbūt tai, ką atrasi, tave maloniai nustebins.

Keturmetė Kotryna užaugo, ir ji vis dar turi daug idėjų, ką nori daryti gyvenime. Jeigu manęs paklaustum, kas aš esu, atsakyčiau, kad šiandien esu ir šokėja, ir jojikė… O rytoj jau būsiu kitas žmogus. Ir nekantrauju pamatyti, kuo dar galiu tapti.