Stiprybė išgyventi koncentracijos stovyklose „Bendruomenės ir palaikančių santykių svarba negali būti pervertinta“

Prieš porą metų, vieną vasaros dieną, į Vilniaus piligrimų centrą įžengė inteligentiškos išvaizdos moteris, mielai šypsodamasi, ir angliškai paklausė, kaip galėtų susitarti dėl Mišių šv. Kazimiero koplyčioje. Žodis po žodžio įsikalbėjome – neliko nieko kito, tik prarasti žadą, kai pirmąsyk sutikta amerikietė tuoj pat paminėjo lietuvį kunigą Alfonsą Lipniūną, tiksliai įvardijo mažulytėje nuotraukėlėje matomus jo daiktus pagaminusį meistrą… Tuomet kalbėjomės daugiau negu dvi valandas, o šiandien ir jūsų dėmesiui pristatau profesorę Eileen Groth Lyon.

Žinau, kad ypatingas jūsų, kaip istorikės, domėjimosi laukas yra katalikų religinis gyvenimas koncentracijos stovyklose. Kaip ir kada susidomėjote šia tema?

Mano akademinių interesų evoliucija vyko bedėstytojaujant. Nuo pat darbo pradžios dėsčiau įvadą į šiuolaikinę Europos istoriją. Taip pat man visuomet buvo įdomu, kaip žmonės gyvena savo tikėjimu, kaip tai suteikia moralinę tapatybę ir jos gaires, įkvepia pilietinį įsipareigojimą.