
3 min.
Patologinio seen‘intojo skaitmeninio etiketo patarimai
Aš bijau Messenger‘io. Vat ir pasakiau…
Meilė neseen‘ina.
Tikras žvilgsnis nepabėga išgirdęs nepatogią tiesą. Neignoruoja.
Nesiteisina darbų gausa.
Meilė leidžiasi seen‘inama.
Žmogaus žvilgsnis neįsižeidžia, jei kitas į jį pažiūri. Leidžia kitam
pagalvoti prieš atsakant. Kartais sekundę. Kartais minutę. O kartais ir visą
gyvenimą.
Meilė mato save. Meilė mato kitą.
Meilė tylì. Meilė atsakinga.
Meilė nesiverčia iš kailio, kad būtų atsakyta. Meilė atsako neprašyta.
Išnyks pranešimai, baigsis žmonių pripažinimas. Mūsų žinutės trumpalaikės, o
žvilgsnis, sudarkytas. Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip
vaikas, protavau kaip vaikas. Tapęs vyru…
Ech..
Tapęs žinute, mečiau tai, kas žmogiška. Dabar mes regime lyg veidrodyje,
reels‘ų ir pavienių sakinių pavidalu. O tuomet regėsime akis į akį.
Matysime žmogų.
Ne pavidalą.
Girdėsime balsą.
O ne balso įrašą.
Dabar apsimetu, kad pažįstu. Tačiau nepažįstu net iš dalies.
O tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas.
Meilė mato kitą. Meilė mato ir save.
Pripažįsta buvimą ir atsako neprašyta.
Taigi, dabar pasilieka tikėjimas.
Jog tai, kas užrašyta, nebūtinai yra tikra.
Viltis.
Kad užrašai bus pamiršti ir liks tik tai, kas pasakyta.
Ir meilė.
Kuri mato tave. Nes žino, jog yra matoma Jo širdyje. Ir matydama Jį tavyje,
iš tiesų pradeda matyti Kitą.
…
1 Kor 13
Aš bijau Messenger‘io. Vat ir pasakiau…
Atidaryta tapytojų „Individualistų“ grupės paroda….
O kartais taip nutinka: studentai skaito
kilogramais sveriančią popiežiaus literatūrą, ginčijasi ir galop…