Praėjusį savaitgalį Kaune įvyko akademinis Rudens studijų savaitgalis „Kaip (ne)sugriauti Lietuvos?“, kuris kvietė ne tik analizuoti savaitgalio temą, apmąstyti Šiluvos deklaraciją bei jos reikšmę Lietuvai, bet taip pat ir susipažinti su skirtingose srityse jau aktyviai veikiančiais ar dar tik veiklos trokštančiais bendraamžiais, vieniems kitus stiprinti ir įsikvėpti tolimesniam aktyviam krikščioniškam veikimui. Savaitgalio metu iš skirtingų Lietuvos kampelių rinkosi 18–30 m. jaunimas.
Prasidedant savaitgaliui buvo trumpai prisiminta Šiluvos deklaracija, kuri yra svarbi ne tik kiekvienam krikščioniui, bet ir kiekvienam doram visuomenės piliečiui, norinčiam likti tvirtam šio meto audrose: „Žmonijos patirtis rodo, kad vien tik įstatymų nepakanka sukurti geresnei visuomenei, jeigu jos nariai nepuoselėja dorybių ir vidinių moralinių nuostatų“.
Ši deklaracija primena būtinybę gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius – žmogaus gyvybę nuo jo prasidėjimo iki natūralios mirties; vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei lygiavertiškumą; prigimtinę šeimą ir tėvų teisę pagal savo dorovinius principus auklėti savo vaikus; sąžinės, religijos ir žodžio laisvę: „Tik išsaugodami šias prigimtinio gėrius galime išlikti ir klestėti.“ Taigi valstybės įstatymai turi atitikti tiesą apie žmogaus prigimtį, ją saugoti, o ne keisti. O mes visi turime pareigą saugoti prigimtines žmogaus teises, puoselėti dorovę ir bendrąjį gėrį dėl asmens ir visuomenės laisvės.
Prof. dr. Alvydas Jokubaitis (VU TSPMI) kalbėdamas apie tai, „Kaip (ne)sugriauti Lietuvos?“, kvietė nepasiduoti istoriniam žvilgsniui, skatinančiam reliatyvizmą, o pamatyti žmogaus gyvenimo visumą. Profesorius pirmiausia kalbėjo apie inteligentiją kaip visuomenės sluoksnį, jos gyvenimo tikslą bei misiją – taip pat būtinybę atkurti katalikišką inteligentiją Lietuvoje.
Inteligento niekada nepakeis technika ar dirbtinis intelektas, jam pasaulio pažinimas nesusiveda tik į procesus ar metodus, kultūra nėra tik mokslas, informacijos kaupimas ir jos perdavimas. Inteligentas supranta, kad negalima visų gyvenimo sričių pajungti rinkos logikai – tai veikiau naikina negu gelbėja. Tačiau šiandien tokių inteligentų, ypač krikščionių, maža, visuomenei jie tampa nepatrauklūs.
Taigi Lietuvą sugriauti visai nesudėtinga, tačiau, kita vertus, ir labai sudėtinga, nes ji laikosi piliečių mintyse ir jausmuose. Tačiau šiandien patriotizmas dažnai paverčiamas pajuokos objektu. Jeigu seniau, tautinio atgimimo laikais, inteligentai būdavo priekyje, dabar juos keičia viešoji nuomonė, kuri veikia kaip ekonominė ir politinė institucija. Dabar ji formuoja moralės normas. Šiandien inteligento vaidmuo yra nustumtas į paraštes arba pajungtas rinkai – jis reikalingas tiek, kiek padeda ugdyti įgūdžius reikalingus prisitaikyti prie greitai kintančios tikrovės ir aplinkybių. Taigi asmens interesams ir pasirinkimams, racionaliam egoizmui (nors dabar jau neaišku, ar jis kartais netapo iracionaliu) duodama visiška laisvė.
Tačiau būtent krikščionys inteligentai yra reikalingesni nei bet kada anskčiau – suprasdami šią situaciją, jie gali kreipti visuomenės ir viešąjį gyvenimą bendrojo gėrio link. Jų misija ir tikslas yra apsaugoti pamatinius gėrius, kurie yra būtini tam, kad tauta ir valstybė išliktų. Taigi niekas neturi geresnio recepto Lietuvai išsaugoti kaip krikščionys inteligentai.
Savaitgalio metu lektorius dr. Vincentas Vobolevičius (ISM) kalbėdamas tema „Lietuva po rinkimų: kodėl ir vėl bus taip pat?“, supažindino seminaro dalyvius su Condorcet paradokso ir Arrow teoremos implikacija, teigiančia jog rinkėjų valios išraiška balsavimo keliu dažnai yra matematiškai neįmanoma, o demokratija visuomet yra „valdoma“. Vėliau dalyviai su pranešėju pritaikė Selektorato teoriją, siekdami išsiaiškinti kelius link geresnio rinkėjų interesų atstovavimo Lietuvos politikoje.
Apžvelgus modelius kalbėta ir apie kiekvieno iš mūsų veikimą savo aplinkoje, visuomenėje, profesinėje srityje ir kt., taip pat kaip svarbu savo profesinį pašaukimą vykdyti tinkamai, atsakingai. Dr. V. Vobolevičius taip pat pristatė ir du tyrimus apie tikėjimą šeimoje ir iš kartos į kartą perduodamas krikščioniškas vertybes, kurie be kita ko atskleidė ir jaunosios kartos dorybių bei vidinių moralinių nuostatų formavimui svarbius kertinius momentus. Tyrimo rezultatai rodo, kad tėvų tikėjimo ir jų viešo gyvenimo dermė, ypač tėvų dėl religinių įsitikinimų padaryti pasiaukojimai, patogumo, socialinio statuso ar draugų praradimai reikšmingai padidina tikimybę, kad vaikai perims tėvų religinius įsitikinimus.
Apie nūdienos Lietuvos katalikų aktualijas ir kontraversijas kalbėjo dr. Lina Šulcienė (VDU KTF). Kalbėdama apie žmogų kaip Imago Dei, ji kėlė klausimą, ką reiškia būti Dievo paveikslu? Jei žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą – reiškia jis yra laisvas. Tačiau, ką reiškia būti kūriniu? Kas yra tikroji laisvė? L. Šulcienė atkreipė jaunimo dėmesį į tai, kaip svarbu yra žvelgti giliau, ieškoti atsakymų apmąstant dalykus iš esmės, taip pat gyventi savo tikėjimu ir jį liudyti. Seminare taip pat buvo aptarta, kaip svarbu yra prigimtinės didžiadvasiškumo ir nuolankumo dorybės, koks jų santykis su antgamtine vilties dorybe bei kodėl tikras krikščioniškas be jų yra neįsivaizduojamas.
Taip pat jaunimas susitikimo ir su Kauno vyskupu Sauliumi Bužausku, kuris trumpos ekskursijos Kauno arkivyskupijoje metu pristatė šio pastato, čia gyvenusių ir veikusių žmonių istorijas, priminė šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II bei popiežiaus Pranciškaus vizitus Lietuvoje, Kaune ir pačioje kurijoje, taip pat pasidalino, kaip atrodo vyskupo darbotvarkė.
Laisvalaikiu jaunimas ne tik šnekučiavosi, bet ir žaidė įvairius telkiančius, intelektualinį bei kūrybinį mąstymą skatinančius žaidimus, prisiminė bei dainavo lietuvių liaudies dainas, šoko tautinius šokius. Rudens studijų savaitgalis tapo puikia proga ne tik pasisemti žinių bei vienas kito palaikymo, bet ir su nauju įkvėpimu toliau veikti savo aplinkoje, bendruomenėje, organizacijoje, studijose ir kt.
Rudens studijų savaitgalį globoja – J. E. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, bendraorganizatoriai Ateitininkų federacija, Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga, Laisvos visuomenės institutas, portalas ateitis.lt.