Projektas „Šaknys“: istorija ne iš vadovėlio

Rugpjūčio 8 d. iš skirtingų Jungtinių Amerikos Valstijų kampelių į Pensilvaniją išvyko ir ten dešimt dienų praleido būrys jaunų išeivijos lietuvių. Projektą  „Šaknys“ jau šeštąjį kartą, kasmet nuo 2021 m., organizuoja JAV lietuvių bendruomenė ir JAV lietuvių jaunimo sąjunga. Į ekspediciją tvarkyti apleistų lietuvių išeivių kapinių ir taip pažindintis su savo istorija kiekvieną vasarą leidžiasi vis daugiau dalyvių. Projekto iniciatorė Marija Čyvaitė pabrėžia: „Mes esame lietuviai, bet taip pat priklausome išeivijai, todėl mums svarbu išmanyti ne tik Lietuvos istoriją – žinoti apie Žalgirio mūšį, partizanus, Sąjūdį, tačiau turime susipažinti ir su lietuvių emigracijos į JAV istorija, įvairialype išeivių bendruomene, jų veiklomis, atrasti, ką jie patyrė.“

Projekto ištakos

Marija Čyvaitė dalijasi, kad „Misija Sibiras“ ekspedicija, į kurią ji leidosi 2019 m. vasarą, ypač palietė ir pagilino jos santykį su Lietuvos istorija. Ekspedicijoje į Sibirą Marija buvo vienintelė dalyvė ne iš Lietuvos, tad grįžusį į Ameriką nusprendė keliauti ir pasakoti vietos gyventojams apie tai, ką patyrė su būriu jaunų lietuvių tvarkydama Sibiro tremtinių kapines, kodėl tokia veikla yra svarbi. Marija apsilankė įvairiose JAV valstijose, Pietų Amerikoje, Kanadoje. Iš viso įvyko apie 50 susitikimų. Vieno jų metu Dainavos stovyklavietėje po Marijos pristatymo vyko Viliaus Žalpio paskaita apie lietuvių kapines Amerikoje. Jis domėjosi, kur yra įkurtos lietuvių kapinės, pats jas lankė, tvarkė. Natūraliai susiklostė, kad visose Jungtinėse Amerikos Valstijose bei kitose šalyse, kur telkėsi išeiviai, būdavo įkuriamos ir vietinės tautinės lietuvių kapinės arba lietuviai gausiai laidodavo savo artimuosius būtent vienose ar kitose ne tik lietuviams skirtose kapinėse. Šiomis dienomis didžiuosiuose miestuose ir kitose vietovėse, kur telkiasi gausios lietuvių bendruomenės, pavyzdžiui, Čikagoje, Detroite, Putname ir t. t., taip pat veikia lietuvių kapinės. 

Diskusija Dainavoje atvedė iki minties, kad ir JAV reikėtų suburti ekspediciją į lietuvių kapines, kurios kai kur yra pamirštos, nelankomos, apleistos. Tai būtų būdas išlaikyti lietuvių puoselėjamą tradiciją rūpintis kapinėmis, o taip pat ir jaunimui prisiliesti prie istorijos. Taigi idėja gimė Dainavoje, organizuoti ekspediciją pirmiausia norėjo imtis Ateitininkų organizacija, tačiau nepavykus iniciatyvą perėmė JAV lietuvių jaunimo sąjunga. Ekspedicijas ruošia ir organizuoja tąsyk diskusijas pradėję Marija Čyvaitė ir Vilius Žalpys.

Kurti svarbiausius gyvenimo vasarų prisiminimus

Pagrindiniu projekto „Šaknys“ tikslu organizatoriai laiko sukurtą galimybę jaunimui gyvai prisiliesti prie JAV lietuvių istorijos, su kuria iš vadovėlių jie susipažįsta lituanistinėse mokyklose. Kaip teigia Marija, visai kas kita yra tuos vadovėlius perkelti į realybę, nuvažiuoti į istorines vietas, matyti lietuvių pavardes ant antkapių, aplankyti senas lietuvių bažnyčias. Tai dera su siekiu išlaikyti tvarkingas kapines, puoselėti lankymo ir tvarkymo tradiciją. Taip pat organizatoriai turi ir su ugdymu susijusį tikslą – stengiasi mokyti jaunus savanorius darbo komandoje, kad ši patirtis praturtintų jų gyvenimą, o tokius įgūdžius galėtų panaudoti kitose savo veiklose.

Ekspedicijos metu jos dalyviai gyvena palapinėse, maistą ruošia ant laužo, didžiąją dienos dalį praleidžia kapinėse, kuriose tenka sunkiai fiziškai dirbti: kirsti medžius, rauti piktžoles, atstatyti nuvirtusius antkapius. Taip pat projekto dalyviai stengiasi pažymėti kapines, jeigu jos nebeturi jokio ženklo. Domisi, ar jos turėjo kokį nors pavadinimą, tuomet užsako ženklą su užrašu ir jį pastato šalia kapinių. Daugelis kapinių būna labai apleistos, jose palaidoti pirmųjų kartų imigrantai, atvykę į JAV XIX a. pab. ar XX a. pr. 

Projekto dalyviai ne tik tvarko kapines, bet ir lanko svarbias lietuviams istorines vietas. Kadangi projektas jau ketvirtus metus vyksta Pensilvanijoje, komanda dalyvauja tuo metu ten organizuojamose Lietuvių dienose, kuriose veikia mugė, susirenka daug žmonių. Taip pat aplanko vietos nacionalinius parkus, miškus, išsimaudo šalia esančiuose vandens telkiniuose. Jei projektas vyksta per Žolinę, pagal galimybes jaunuoliai sugieda „Marija, Marija“, pastato kryžių. Organizatoriai dalijasi, kad ekspedicijos dalyviai turi smagią tradiciją kartu kepti šakotį ant laužo. „Būna labai gražių momentų vakarais prie laužo, daug prisijuokiame, bendraujame, kuriame svarbius prisiminimus. Norime, kad jaunimui, kuris dalyvauja projekte „Šaknys“, tai būtų toks įvykis, kurį prisimintų visą gyvenimą – vasaros nuotykis, į kurį leidiesi su bičiuliais, kitais jaunais lietuviais ir darai prasmingus darbus“, – teigia Marija. Projekte įvyksta ir netikėtų atradimų: vienais metais dalyvė surado savo giminaičių kapą, kitais – išgirdę apie šią iniciatyvą atvyko ir prie darbų trumpam prisidėjo netoliese gyvenantys lietuviai.

Ambicijos

„Šaknys“ man yra kaip vaikas, kadangi prisidėjau prie šio projekto kūrybos. Vilius rūpinasi projekto vietos paieška, aiškinasi, kur galėtume geriausiai pasitarnauti, o mano darbas – suburti jaunimą, surinkti komandą ir juos paruošti. Man, asmeniškai, labai svarbu išsaugoti JAV lietuvių bendruomenės istoriją, per tokias patirtis aiškintis, kodėl būtent čia iškilo stipriausia lietuvių bendruomenė, ką lietuviai darė, kad taip atsitiktų, kad iki mūsų kartų išsaugotų lietuvybę“, – teigia Marija pabrėždama, kad jaunimas dabar džiaugiasi lietuviškomis stovyklomis, dainų ir šokių, sporto šventėmis ir įvairiais kitais skirtingais dalykais, į kuriuos gali įsitraukti lietuvių bendruomenėje. Jos manymu, svarbu nepamiršti, kas mums tai sukūrė. 

Projekto rengėjai mato, kad kiekvienais metais jis tik populiarėja ir ateityje tikriausiai teks daryti atranką, nes itin daug dalyvių priimti negali. Tačiau taip pat ir pasvajoja, kad projektą būtų galima organizuoti kelis sykius per metus, o gal išplėsti į kitas šalis, kuriose taip pat yra lietuvių kapinių. 

Projektą „Tiesa šiuolaikiniame pasaulyje“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.