Turbūt dar niekada istorijoje nebuvo tiek daug įvairiausių mokymų, skirtų mamoms ar besilaukiančioms, netgi tik planuojančioms pastoti. Temos pačios įvairiausios: nuo „Kaip gyventi, kad pastočiau ir vaikelis augtų sveikas?“ iki „Kokie šaukšteliai tinkamiausi vaiko primaitinimui?“ Ir taip iki begalybės. Be mokymų dar apstu straipsnių ir kitokios informacijos su patarimais mamoms internete, socialiniuose tinkluose. Beveik visos influencerės, augindamos vaikus, taip pat dalijasi, jei ne apie geriausius kremus nuo saulės vaikams, tai bent savo motinystės patirtimi ir patarimais. Ima atrodyti, kad su tiek informacijos aplinkui galime pasiruošti būti geromis, net labai geromis mamomis. Atrodo, kad aš ir kiekviena moteris, kuri tik užsinori ir pasistengia, gali tapti tobula mama. Todėl nuo tobulos mamos įvaizdžio pradėsiu kalbėti apie netobulą mamą.
Kartais, atrodo, pavyksta suderinti daug dalykų ir pasimaudyti savo tobulos mamos vaizde – laiku vaiką užmigdyti pietų miego, kartu nueiti į biblioteką, padūkti vaikų žaidimo aikštelėje, pasimelsti, triskart pamaitinti naminiu šiltu maistu ir dar nesusipykti. Bet po tokios tobulybės paskui išaušta kita diena, kai mamos kūnas atsisako kartoti antrą tokią pačią dieną iš eilės. O jei ir neatsisako, tai užklumpa vakar nesutvarkytų skalbinių krūva ir tušti puodai. Todėl dažnai tenka rinktis – arba išeiti su vaiku į lauką, arba pagaminti maistingus pietus. Ir kur tuomet dingsta tobula mama? Ogi kažkur labai toli. Vietoje jos atkeliauja besigraužianti, kaltę išgyvenanti mama. Kaltę pasiunčia lūkesčiai, kurie atsiranda besimokant, besiklausant patarimų. Juk LABAI SVARBU ir maistas, ir judesys, ir šviežias oras, ir piešti, ir muzikuoti, ir skaityti, ir nieko neveikti, ir viską veikti. Viskas svarbu. O visko juk neįgyvendinsi. Čia tobula mama išeina atostogų.
Prisijungti arba Prenumeruoti