Moksleivių ateitininkų vasaros akademija: „Palaikyk formą – kryžius irgi forma“

Bendrystėje patyrus DAUGIAU GYVENIMO visada norisi į tokią būseną sugrįžti, ją neštis į savo šeimą, kuopą, parapiją. Kiekvienam akademijos dalyviui ir vadovui šis laikas buvo ir asmeninis iššūkis, ir proga augti. Džiaugiuosi, kad galėjome tuo atvirai dalintis tarpusavyje, tad norisi šią žinią skleisti ir plačiau. Visos akademijos metu jautėme ir maldas už mus, buvome palaiminti ir ačiū už tai Viešpačiui. 

Šių metų rugpjūčio 24-29 dienomis, Alytaus Šv. Benedikto gimanzijoje įvyko moksleivių ateitininkų vasaros akademija. Organizuodami akademiją susidūrėme su iššūkiais, buvo nelengva surasti vietą renginiui, bet vieną dieną ji tarsi nukrito iš Dangaus – aiškiai matėme Dievo vedimą link geriausio įmanomo rezultato. Jau tada jautėme, kad mūsų laukia kažkas ypatingo. Moksleiviai, norėdami dalyvauti akademijoje, atliko unikalią užduotį: skaitė „Nuolankumo taisykles: šv. Benedikto dvylikos žingsnių tikrosios savigarbos vadovą“ ir išbandė knygoje nurodytas nuolankumo praktikas, atliko refleksiją, skirtą apžvelgti kokį pokyti jie pastebėjo savaitę vykdydami šią užduotį. Nuolankumo praktikos buvo įžanga į akademijos temą, taip pat renginio metu tęsėme jas grupelėse. (Ne)sutapimas, kad mokykla, kurioje vyko akademija taip pat yra šv. Benedikto vardo. Visą akademiją akcentavome, kad susirinkome į vieną vietą, kaip didelė dvasinė bendruomenė tam, kad mokytumėmės kartu praktikuoti katalikiško gyvenimo įpročius ir tinkamai sudėlioti savo rutiną. Akademijos pavadinimas „Palaikyk formą – kryžius irgi forma“ kreipė akademijos dalyvių mintis į savo katalikišką formą, kvietė ją stiprinti prieš naujus mokslo metus.

Taigi akademijos dalyviai ir vadovai buvo nusiteikę tikrai rimtai ir visos akademijos metu vykdė praktikas, skirtas sudėlioti mūsų gyvenimą į tinkamą formą. Pirma, ryto malda. Jau nuo pat akademijos pradžios moksleiviai galėjo pasirinkti vieną iš siūlomų ryto maldų. Kiekvieną iš būdų vedė vadovas, kasdienybėje besimeldžiantis šia malda (Lectio Divina, Valandų liturgija iš tikrų brevijorių, vidinė malda, rožinis lotyniškai…), o moksleiviai taip pat ją praktikuodavo kiekvieną akademijos dieną. Naujų maldos būdų įkvėpti kai kurie moksleiviai rožinį lotyniškai kalbėdavo net kelis kartus per dieną! Kiekvienam sveikam kūnui reikia judesio, tad po ryto maldos eidavome mankštintis. Išbandėme skirtingus mankštos būdus tam, kad moksleiviai galėtų rasti sau tinkamiausią ir mokytųsi praktikuoti jį kasdienybėje. Merginos kasdien dariusios pratimus su pasipriešinimo gumomis pastebėjo, kad nors po pirmos makštos joms skaudėjo raumenis, kitomis dienomis darėsi kur kas lengviau.

Galiausiai, kokia akademija be paskaitų? Ne tik praktikavome savo dvasinius raumenis, bet ir gilinome teorines žinias: ant kokių kolonų pastatytas kataliko gyvenimas? Kaip ir kodėl skaityti Šv. Raštą? Kaip būti kataliku vyru ir moterimi? Dienos vinis visada būdavo Šv. Mišios. Kiekvieną dieną kartu su Alytaus Šv. Kazimiero parapijos bendruomene šventėme Šv. Mišias. Buvo labai gera visos akademijos metu su mumis kartu turėti kunigą Vincentą Lizdenį, kuris aukojo Šv. Mišias ir sakė įkvėpiančius pamokslus. Buvome apdovanoti galimybe artimai susipažinti su Šv. Karoliu Akučiu, kadangi šioje bažnyčioje yra šventojo relikvija, vykdomos edukacijos, kuriose dalyvavo ir moksleiviai. Prieš ir po Šv. Mišių rinkome žingsnius (iki bažnyčios eiti buvo apie 30 min kelio). Vakarus praleidome bendrystėjė, kurėme vaidinimus apie Šv. Benedikto nuolankumo kopėčias, orientavomės Alytuje, žaidėme aktyvius žaidimus. Po vakaro programos meldėmės kartu, kiekvieną dieną peržvelgdami savo sąžinę ir vėliau aptardavome savo dieną grupelėse naktipiečiaujant. 

Šiais skubos laikais, dažnai tikrai nepastebime, kaip pasineriame į virtualų gyvenimą, ne tik vaikai, bet ir mes suaugę negebame būti realybėje, tad visą rutiną papildė ir telefonų atsisakymas. Nors prieš akademiją su vadovų komanda nuogąstavome, ar nesusilauksime pasipriešinimo, tačiau moksleiviai iššūkį priėmė drąsiai ir kartu galėjome džiaugtis puikiais to vaisiais. Visos pertraukos buvo praleistos kartu, žaidžiant ir kalbantis. Moksleiviai ir vadovai negalėjo atsidžiaugti bendryste, giliais pokalbiais bei Dievo patyrimo pasidalinimais tarpusavyje. 

Ši vasaros akademija mane (o tikiuosi ir kitus vadovus bei dalyvius) išmokė apie brangią aukos ir valingo pasiryžimo gyventi vadovaujantis teisingais prioritetais vertę. Viliuosi, kad moksleiviai pastiprinę savo kūno bei dvasios raumenis šią patirtį ir praktikas parsineš ir į savo kasdienį gyvenimą. Tik skyrus savo laisvą laiką atostogų metu ir atlikus užduotį moksleiviai galėjo atvykti į akademiją. Lygiai taip ir aš tik skyrusi savo laisvą laiką bei suorganizavusi akademiją ir prisiėmusi atsakomybę galėjau joje dalyvauti be nerimo ir džiaugtis kiekviena akimirka. Savo įprastų įpročių atsisakymas ir nuolankus akademijos rutinos laikymasis leido patirti gyvenimą bendruomenėje, saugumo jausmą, kai viskas ko reikia yra čia ir dabar. O laiko su telefonu atsisakymas davė galimybę susitikti su Jėzumi koplyčioje (kokia dovana, kad mokykloje visada turėjome šalia Kristų Švenčiausiame sakramente!), ar pasidalinti savo išgyvenimu su bičiuliu, apdovanojo gausiais pokalbiais bei draugystėmis. Neįtikėtina, kad atsisakius mums (rodos) svarbių dalykų būname apdovanoti galimybe patirti APŠČIAI GYVENIMO.

Už paramą Ateitininkų federacija dėkoja Lietuvos katalikų religinės šalpos fondui bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai