Sesę Barborą po misijos Kenijoje, Olchaniaro kaimelyje, Lenkisem parapijoje, pirmąkart sutikau Berčiūnuose – ateitininkų vasaros stovykloje, kurioje laukė daugiau nei savaitė savanorystės. Gražu buvo stebėti, kaip jos įgyta patirtis Afrikoje liejosi savanoriaujant čia, Lietuvoje. Nors Barborą pažįstu nuo pat jos gimimo, sugrįžus iš Kenijos žavėjausi ir stebėjausi jos laisve, drąsa, atrodė, kad jos širdis buvo perkeista žmonių ir Dievo meilės.
Kauno jėzuitų gimnazijos vienuoliktokams jau dešimtus metus per vasaros atostogas suteikiama galimybė savanoriauti ir labiau pažinti Dievą, atrasti Jį kasdieniame gyvenime bei kiek neįprastoje aplinkoje. Apie mėnesį Afrikoje viešėjusi keturių gimnazistų ir juos lydinčiųjų žmonių komanda kartu su vietiniais statė nedidelę koplyčią, vedė pamokas mokykloje, dirbo ligoninėje. Labiausiai, kaip sako Barbora, palietė žmonių atvirumas, besąlygiška meilė artimui. Juokavome, kad gerai, jog turime 10 rankų pirštų, taip daugiau vaikų galėjo įsikibti. Tikiu, kad pokalbis su Barbora Kliučinskaite, neseniai mačiusia dramblį, Kilimandžarą ir sutikusia daug nuoširdžių žmonių, sušildys ir primins, kad Dievo gailestingumo žinia itin gyva.
Pristatyk, kokia buvo šių metų MAGIS misija, kaip atrodė jūsų veikla Kenijoje, Lenkisem parapijoje.
MAGIS misijoje dalyvavome su dar trimis Kauno jėzuitų gimnazijos būsimais abiturientais – Lukne, Aleksandru ir Roku, o mus lydėjo sielovados koordinatorė Asta Krasauskaitė ir mokyklos kapelionas jėzuitas Eugenijus Markovas. Tai buvo dešimtoji mokykloje organizuota misija (šeštoji į Afriką), kurios šiųmetis tikslas – skleisti žinią apie Dievo gailestingumą, puoselėjant pamaldumą gailestingam Dievui. Prieš išvykdami į MAGIS misiją komunikavome su Lenkisem parapijoje ilgą laiką misionieriaujančiu Eugenijaus bičiuliu, Gvadalupės tėvų kongregacijos misionieriumi kun. Pedro Flores, iš jo išgirdome troškimą pastatyti dar vieną koplyčią, skirtą Olchaniaro kaimelyje esančiai bendruomenei, tad mums beliko surinkti lėšas ir sugalvoti, kam šie maldos namai bus dedikuoti. Kadangi Lietuva yra Dievo apdovanota šv. Faustinos regėjimais ir šiemet kaip tik labai susisiejo su Vilniuje vykusiu Pasaulinio Gailestingumo kongresu, nusprendėme naujai pastatytą Olchaniaro koplyčią pavadinti Dievo gailestingumo vardu.
Nori skaityti toliau? Tapk „Ateities“ žurnalo prenumeratoriumi ir pirmas gauk naujausius mūsų tektus!
Prisijungti arba
Prenumeruoti
