Kultūra pulsuojantys Krokuvos mūrai

Tertio Millennio seminaras Krokuvoje – tai puiki galimybė susipažinti su pagrindinėmis Bažnyčios socialinio mokymo gairėmis, Šv. Jono Pauliaus II-ojo asmenybe ir patyrinėti istoriškai mums artimą ATR kultūros židinį. Seminaras kasmet vyksta jau tris dešimtmečius. Iš pradžių dvejojau leistis trims savaitėms į jau ne kartą lankytą Krokuvą, bet grįžęs supratau, jog tai buvo vienas geriausių gyvenimo sprendimų. Kambario langai žvelgė į Vavelį, kas valandą skambantys trimito garsai iš Šv. Marijos bazilikos bokšto nostalgiškai mintimis veikė tarsi retrospektyva, nukelianti į praeitį. Seminaro lektoriaus kun. Raymond de Souza žodžiais Krokuva – „miestas, kuriame įvyko dvidešimtas amžius“. Krikščioniškosios kultūros bastionas Rytų Europoje karo permainų ir okupacinių režimų virtinėje tapo erdve, kur vien pokario laikotarpiu buvo pradėta ar užbaigta trisdešimt beatifikacijos bylų – šventųjų, palaimintųjų bei Dievo tarnų, o miestas beveik nepaliestas visa naikinančių bombų. Norėdami pasvarstyti, ką visa tai reiškia XXI amžiuje, turime atsigręžti į Krokuvos istoriją. Joje matome, kad Krokuva išsiskiria trimis skirtingais, bet tarpusavyje susijusiais būdais: kaip lenkų tautinės tapatybės židinys, pasipriešinimo miestas ir pamaldumo Dievo Gailestingumui centras.