„Kodėl tikiu?“ knygos recenzija

„Kodėl tikiu?“ – pasaulinio garso psichologo, vadovavimo eksperto Dr. Henry Cloud, parašiusio ir gerai žinomą knygą „Ribos“, asmeniniais išgyvenimais paremta knyga apie jo gyvenimo, karjeros, ir, svarbiausia, tikėjimo raidą. Autorius svarsto moralės kilmės, žmogaus sąmonės, visatos tvarkos, Jėzaus prisikėlimo istoriškumo ir blogio problemos klausimus, parodydamas, kodėl, krikščioniškasis tikėjimas yra ne tik širdies, bet ir proto pasirinkimas.

Knygos turinys suskirstytas į tris didesnes dalis, pirmojoje chronologiškai išdėstyta autoriaus gyvenimo ir tikėjimo kelionė, pilna ne tik sunkumų, bet ir tikrų stebuklų, antrojoje nugulė trumpos, bet itin įtaigios, kartais šmaikščios ir neretai neįtikėtinos Dievo veikimo ir apsireiškimo Henry gyvenime istorijos. Na, o trečioji dalis perskaičiusiems gali tapti puikiu įrankiu diskutuojant su netikinčiais ar tiesiog norint sutvirtinti savąjį tikėjimą. Joje iš skirtingų kampų įrodomas Dievo, jo valios, tiesų ir Biblijos tikrumas, paremtas mokslininkų atradimais, Šv. Rašto studijomis bei vaizdžiais palyginimais, leidžiančiais nors truputį geriau įsivaizduoti, kokia menka yra tikimybė, kad pasaulis yra savaime atsiradęs.

Dr. Henry Cloud gyvenimo istorija tikrai neįtikėtina – nuostabu tai, kad jis, būdamas psichologas ir įvairiuose pasaulio kraštuose pažįstama asmenybė, nepabūgo pažeidžiamumo, atskleidė savo kovą su depresija, potrauminio streso sindromu, traumomis, patirtomis dar ankstyvoje vaikystėje, dėl kurių teko atsitraukti nuo didžiausios savo meilės – beisbolo, taip pat pastangomis įveikti viešojo kalbėjimo baimę. Man labai patiko antrosios dalies istorijos, trumpos, tačiau gyliu ir turiniu nenusileidžiančios ilgesnėms – jose atsiskleidė ypatingas, antgamtiškas ryšys tarp Dievo ir žmonių, taip pat neįtikėtini, skeptikų atsitiktinumais įvardinti stebuklai. Pavyzdžiui, Dievo paraginimas važiuoti ieškoti klientės, kuri, pasirodo, svarstė apie savižudybę, nepažįstamojo kelio girnelės skausmo išgydymas per renginį, kuomet Dr. Cloud galvoje netilęs Dievo balsas ant scenos ragino jį pasimelsti už kažkieno kelio girnelę. Ypač įsiminė jo mintis, jog „Dievas turi rinkodaros problemą“. Turėta omeny, jog reklamose įprasta matyti daug žadančius, spalvotus pažadus, dažnai neatitinkančius ar ne iki galo atskleidžiančius realybę. O Dievas, priešingai, nieko neslepia, jis tiesmukai ir aiškiai išdėsto, jog gyvenimas susideda iš daug gerų dalykų, bet nestinga ir sunkumų, nelaimių, liūdesio, tačiau tik per sunkumus mes augame, tvirtėjame Jame. Bet Kūrėjas tikrai pažada viena – Jis niekuomet nepalieka, visuomet palaiko, sustiprina, neduoda mums neįveikiamų iššūkių.

Nemeluosiu, retkarčiais, ypač pirmoje dalyje gyvenimo įvykiai, istorijos, jų pasakojimo būdas pasirodė idealizuotas, primenantis amerikietiškąjį stereotipą, kuomet stebuklai, vos paprašius, vykdavo vienas po kito, tačiau turbūt taip jau yra, kai kelias dešimtis gyvenimo reikia sutalpinti į keliasdešimt puslapių. Knygoje buvo ir pasikartojančių minčių, bet, atsižvelgus į knygos pobūdį, kontekstą, nemanau, kad tai didelis trūkumas, nes krikščionims ar tiems, kurie dar tik pažindinasi su krikščionybe naudinga pasikartoti, įtvirtinti pagrindines tiesas, rasti paguodos širdžiai artimuose žodžiuose.

Skaitydama vis grįždavau prie paties knygos pavadinimo – „Kodėl tikiu?“. Atrodė, kad autorius kelia šį klausimą ne tik sau, bet ir ragina skaitytojus susimąstyti. Jo atsakymas nėra paremtas vien impulsyviomis emocijomis, netikėtai užplūstančiomis, tačiau greitai nuslūgstančiomis. Jo tikėjimas gimsta iš ilgametės patirties, iš darbo su žmonėmis stebint, kaip tikėjimas keičia jų gyvenimus, iš mokslo ir psichologijos žinių, kurios, anot autoriaus, neprieštarauja Dievo egzistavimui, o veikiau padeda geriau suprasti žmogų ir Kūrėjo sumanymą. Tikėjime jis taip pat įsitvirtino matydamas stebuklus, besąlygiškai atsiduodamas Dievui, leisdamas Jam jį vesti. Dr. Henry Cloud argumentai ir tikėjimo kelionė padėjo man dar kartą prisiminti, kodėl tikiu ir aš. Ne kartą išgyvenau baimės, nerimo jausmus dėl neaiškios ateities, pasikeitusių gyvenimo aplinkybių. Atrodė, kad išeitis nepasiekiama, kad nieko negaliu padaryti, kad tai pakeisčiau. Tačiau mes, krikščionys, žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, tai suteikia jėgų ir vilties keltis, melstis ir tiesiog tikėti. Mano tikėjimas taip pat nėra paremtas emocijomis, nes tikėjimas Dievu formuoja mano gyvenimo būdą, vertybių sistemą, pasaulėžiūrą. Kaip Dievo meilė man niekada nesibaigia, taip ir aš nenoriu išsižadėti tikėjimo vardan laikinų, žemiškų malonumų. Tad jaučiausi dėkinga autoriui už netiesiogiai užduotą klausimą, paraginusį dar kartą prisiminti Dievo meilės besąlygiškumą, amžinumą ir tai, kad stebuklai tikrai vyksta, jei tik mes įsileidžiame Jį į savo gyvenimą.

Apibendrinant, šią knygą rekomenduoju visiems, nes kiekvienas gyvenime yra patyręs sunkumų ir bent kartą nežinojęs, ką daryti. Kiekvienas, tikiu, ją skaitydamas atras ir išsirinks tai, kas būtent jam šiuo metu aktualu, įdomu, tai net gali tapti nemokama ar pigesne psichologo konsultacija dėl autoriaus aprašomų traumų, nerimo bei kitų bendražmogiškų jausmų įveikos mechanizmų.