Aš „Facebook“ atsidarau retai – dažniausiai tik tada, kai mane priverčia aplinkybės. Priimu „draugų pakvietimus“, kad galėčiau su jais susirašinėti per „Messenger“, arba prisijungiu prie reikiamos grupės, kad mane pasiektų reikiama informacija. Mano laikas, praleistas šioje platformoje, yra tikrai ribotas, tačiau kiekvieną kartą atsidaręs „Facebook“, aš, smalsumo vedamas, kelias minutes prabraukiu pro begalinę įrašų sieną. Pirmi įrašai niekada nenustebina – tai būna mano draugų, pažįstamų istorijos. Tai yra būtent tai, ko aš tikiuosi iš socialinio tinklo. Deja, tokie įrašai ekrane išsilaiko neilgai.
Socialinių tinklų algoritmai nuolat mokosi apie jus. Jie beperstojo stebi ant kokių įrašų jūs spaudžiate „Patinka“, koks jūsų komentarų turinys bei kokiose grupėse praleidžiate daugiausiai laiko. Visi šie duomenys yra apdorojami ir pateikiami algoritmui, kurio darbas yra vienas – išsiaiškinti, kaip jus labiausiai „užkabinti“. Pakartosiu – algoritmų tikslas nėra užtikrinti, kad jūsų sienos įrašai jums patiks, ar informuos. Dažnai algoritmai net veikia atvirkščiai – siutinantys įrašai ir dezinformacija neretai socialiniams tinklams yra kur kas naudingesni nei kokybiškas ir objektyvus turinys. Pasipiktinimas mus „užveda“, traukia diskutuoti, dalintis atrastomis problemomis – o ar yra geresnė vieta tai daryti nei socialiniai tinklai?
Grįžkime prie mano istorijos. Kadangi mano laikas praleistas „Facebook“ platformoje yra tikrai ribotas, mano algoritmas yra „neištreniruotas“. Būtent todėl man peržiūrėjus savo pažįstamų įrašus, tolimesnio turinio kokybė staigiai smunka – algoritmas nebežino kas man patinka, tad pradeda spėlioti. Jis tai daro pagal paviršutiniškus mano paskyros bruožus – amžių, gyvenamą vietą bei lytį. Turiu pabrėžti, kad viskas, ką aš iki šiol aprašiau yra normalu – aktuali begalinė įrašų juosta yra neįmanoma be prašmatnaus algoritmo. Problema yra ne procesas, o rezultatas.
Žvelgdami į minimaliai suasmenintą įrašų juostą galime atrasti kokie yra „Facebook“ algoritmo „numatytieji nustatymai“. Galime atrasti, kokias vertybes ši platforma nori perteikti naujiems vartotojams. Turinys, kuris yra rodomas naujam vartotojui, atspindi tai, koks turinys yra naudingiausias platformai – tas, kuris statistiškai efektyviausiai „užkabina“. Taigi tokio tipo turinys bus siūlomas ir įprastiems naudotojams.
Taigi, kokie yra „numatytieji nustatymai“ vyro, gyvenančio Lietuvoje, paskyrai?
1/3 įrašų – Mašinos. Tai turbūt jūsų nenustebins, tačiau mane stulbino tokių įrašų kiekis ir banalumas. Dauguma mašinų turinio yra tiesiog prabangaus automobilio nuotrauka be jokios papildomos informacijos. Nors toks turinys man tikrai nėra arti širdies, šie įrašai mane įžeidė mažiausiai.
1/3 įrašų – DI generuotos nuotraukos. Mane ši įrašų kategorija turbūt skaudina labiausiai. 99.9% DI generuotų vaizdų, sklindančių „Facebook“ yra žemiausio galimo rango turinys, kurio vienintelis tikslas yra surinkti kaip galima didesnį kiekį širdelių ir komentarų. Dažnai šiose nuotraukose vaizduojami personažai gyvena ekstremaliame skurde, yra neįgalūs, apleisti. Tai yra akivaizdi vartotojų emocijų manipuliacija – šlykščiausia yra tai, kad neretai tokie įrašai surenka šimtus tūkstančių širdelių ir komentarų. Tai yra akivaizdžiausia „Facebook“ algoritmo polinkio, kurstyti nepasitenkinimą, gailestį ir kitas neigiamas emocijas, išraiška. Aš neteigiu, kad naudodamiesi socialiniais tinklais mes negalime jausti emocijų, tačiau, kai DI yra generuojami vaizdai, kurių vienintelis tikslas yra „iš oro“ sukurti gailestį ir pasipiktinimą, man tai yra nepriimtina.
1/3 įrašų – Hiperseksualizuotas turinys. Algoritmas juo dalijosi dosniai: komiksais, kurių pagrindinė mintis yra „seksas“, juokeliais apie moterų išnaudojimą, sudaiktinimą, plastinių operacijų išdarkytais supermodeliais bei kitais įprastais erotiškais vaizdais. Šis tradiciškai vengiamas šlamštas „Facebook“ ekosistemoje sėkmingai gyvuoja, nes dažniausiai linija, skirianti pornografijos pasaulį lieka neperžengta. Pabrėžiu „dažniausiai“, nes tikrai teko matyti ir necenzūruoto turinio. Taip pat reikia pabrėžti, kad situacija tik prastės, nes 2025 metų pradžioje „Facebook“ liberalizavo priimtino turinio taisykles bei sumažino moderacijos mastą. Nauji nurodymai de facto įteisina žeidžiantį turinį ir per paskutines savaites platformoje ryškiai padaugėjo religines, lytines, etnines ir politines mažumas engiančių vaizdų.
Manau, kad turinys, kurį mato naujas vartotojas yra toks tragiškas, kad aš vertinčiau pakvietimą prisijungti prie „Facebook“ kaip žmogaus orumo įžeidimą. Todėl aš labai liūdžiu, kai man naudinga paslauga reikalauja „Facebook“ paskyros. Aš tikrai norėčiau gebėti džiaugtis šia platforma, nes jų sukurta infrastruktūra yra tikrai naudinga, tačiau turinys, kurį platina „Facebook“ yra toks toksiškas, toks nuodingas žmogiškumui, kad mano sąžinės jausmas sustabdo bet kokias teigiamas mintis.
Visa tai priveda prie klausimo – kodėl? Kokia viso to prasmė? Kodėl „Facebook“ prioritizuoja žemos kokybės šlamštą? Tokio dydžio platforma turi neapskaičiuojamą kiekį naudingų ir įdomių įrašų, tad šis prioritetas žmogiškumą įžeidžiančioms nesąmonėms yra sąmoningas pasirinkimas.
Abejoju, kad atsakymas jus nustebins – priežastis yra pinigai.
Šiame straipsnyje aš tai jau kelis kartus kartojau, tačiau pakartosiu ir dar kartą – „Facebook“ algoritmo pagrindinis tikslas yra jus „užkabinti“. Algoritmas rekomenduoja šlamštą ne dėl noro kelti sumaištį, ne – algoritmas tiesiog pastebi, kokio tipo įrašai yra populiariausi bei naudingiausi platformai ir juos iškelia į įrašų sienos viršų. Kaltas yra ne algoritmas, o „Facebook“ sprendimas maksimalizuoti vartotojų įtraukimą. Žinoma, prastos kokybės turinio slėpimas turbūt sumažintų jų vartotojų kiekį keliais procentais, tačiau, kai žala visuomenei yra tokia didelė, pasirinkimas yra aiškus. O išvada tikrai liūdna – „Facebook“ kas dieną kursto pyktį visuomenėje dėl vos kelių centų.
