Rūta Pilkytė
8 min.
Categories
Žurnalas

Keramiką keičiam į Bibliją – tavo naujas 2026 metų hobis

Grupelės susitikimas / Asmeninio archyvo nuotrauka

Kai 2021 metais katalikiškas projektas „The Bible in a Year“ (liet. „Biblija per metus“) aplenkė didžiausius žiniasklaidos kanalus ir užėmė pirmą vietą „Apple Podcasts“ platformoje, buvo visiška nuostaba ir šokas. Argi XXI amžiaus žmogui gali būti įdomu tai, kas rašoma Biblijoje? 2022 metų pradžioje istorija pasikartojo. Vėl pirmi. Tą kartą pačioje Niujorko širdyje – „Times“ aikštėje – švietė didžiulis plakatas, kuriame katalikų kunigas stovėjo su Biblija rankose ir kvietė pradėti 365 dienų skaitymo kelionę.

Apie šią istoriją tą kartą nieko negirdėjau. Man ir toliau atrodė, jog Bibliją skaito tik dvasininkai, vienuoliai arba pagyvenę žmonės, o tuo metu už mano burbulo likusiame pasaulyje žmonės naujai atrado mums paliktą Dievo žodį. Vien 2022 m. pabaigoje Biblijos skaitymo YouTube kanalas pasiekė pusės milijardo peržiūrų skaičių, greitai daugėjo ne tik anglakalbių prenumeratorių, bet turinys pradėtas kurti ir ispanų kalba. 

AR MANO NAMUOSE YRA BIBLIJA?

Pirmą kartą gyvenime Bibliją atsiverčiau po vienos moksleivių ateitininkų akademijos, kurioje lektorius taip nuoširdžiai bandė mus įtikinti, jog Biblija yra TA knyga. Pamenu, grįžusi namo pradėjau domėtis, ar mes išvis turime tokią knygą. Ne kartą girdėjau legendinę frazę: „Biblija – didžiausiu tiražu išleista knyga pasaulyje“. Gal ir taip, bet mūsų namuose jos nebuvo. Teko prašyti tėvų, kad nupirktų, ir taip namuose atsirado knyga, auksuotu krašteliu ir labai plonais puslapiais. Nežinojau, nuo ko pradėti, tad pradėjau nuo pradžių – Pradžios knygos. Šis eksperimentas truko tris dienas. Knyga buvo užversta ir vėliau naudojama, kaip kunigų šventimų paveiksliukų saugykla.  

TINKAMAS LAIKAS 

Viskam yra tinkamas metas, ne išimtis ir Biblijos skaitymas. Nuo bandymo skaityti Bibliją, kai buvau moksleivė, iki kito jos atsivertimo prabėgo daugiau nei dešimt metų. Visai atsitiktinai socialiniame tinkle pamačiau draugės ateitininkės Mildos kvietimą jungtis skaityti Bibliją. Tik trys mėnesiai pagal „The Great Adventure Bible Timeline“ (liet. Didysis nuotykis kelionėje po Bibliją) teologo Jeffo Cavinso sukurtą sistemą. 14 knygų ir Bibliją perskaitysime pagal jos įvykių chronologiją, kaip vientisą Išganymo istoriją. Tai mane sudomino. Skaitysime namie po 4 skyrius kasdieną, susitiksime aptarti kas dvi, tris savaites. Po kiekvienos knygos skaitymo bus galima perklausyti teologo Jeffo Cavinso ir kunigo Mike‘o Schmitzo pusvalandžio pokalbį YouTube kanale. Visa tai atrodė įmanoma. „Jeigu nepavyks, tuomet daugiau neateisiu“, – pagalvojau aš.

Pirmo susitikimo metu skaitėme tikrai gerai žinomą Evangelijos ištrauką: „Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jo broliai“ (Mt 1, 2). Būtent šio skaitinio niekas nenori skaityti per šv. Mišias, nes kiek daug keistų, negirdėtų ir sunkiai ištariamų vardų jame yra. Milda sakė, jog po šių šimto dienų kiekvienas vardas jau nebebus svetimas. Mes, čia susirinkę, žinosime savo tikėjimo šeimos istoriją. Pirmo susitikimo metu sau užsirašiau du dalykus, kurie man turėjo padėti skaityti Bibliją namie:

  1. Šis tekstas yra parašytas man.
  2. Galiu žymėti Biblijoje markeriu. Tai mano knyga. 

Ir trečias labai svarbus Biblijos skaitymo kelionės elementas – skaitymo porininkė (-as). Tai žmogus, su kuriuo susirašai, kaip sekasi. Ar pavyko perskaityti keturis skyrius, ar buvo įdomu, kas įsiminė? Savo porininkės lig tol nepažinojau, tačiau greitai mūsų žinutės tapo garso žinutėmis, o aptarimai išsiplėsdavo kur kas toliau, nei tik ką skaitytos istorijos. Sunku buvo nepastebėti, jog šie, prieš 2000 metų parašyti žodžiai, veikia čia ir dabar šiame technologijų laike, visiškai kitokiame pasaulyje. Atrodo, jog kaip ir anksčiau, taip ir dabar žmonės lipa ant tų pačių grėblių ir ieško tų pačių dalykų. 

Sunku išskirti vieną įsimintiniausią Biblijos istoriją. Skaitymas taip įtraukė, jog kartais pamiršdavau, kad tai Biblija. Kiek ten intrigų, apgavysčių, moralinių pasirinkimų. Visai nepanašu į tai, ko tikėjausi. Kiek daug netobulumo ir kiek daug vilties, jog yra išsigelbėjimas. Itin įsiminė vieta Nehemijo knygoje, kai Izraelio tauta po 70 metų Babilonijos tremtyje, Persijos karaliui Kyrui leidus, vėl gali grįžti į savo žemes atstatyti Dievo Namus Jeruzalėje. Po truputį atstatomas miestas, tačiau ilgą laiką vergais buvusių žmonių dvasia palaužta ir ilgisi „atstatymo“. Raštininkas Ezra aikštėje priešais Vandens vartus visiems susirinkusiems gyventojams skaito Įstatymo knygą. Žmonės nuo aušros iki vidudienio stovi, klauso ir verkia. Tiek metų jie praleido krašte be Įstatymo, krašte, kur stipresnis galėjo skriausti silpnesnį, kur nebuvo aišku, kas yra gera, o kas yra bloga. Jie suprato, kaip buvo nutolę nuo to, ko moko Įstatymas. Galiausiai nuskamba Nehemijo žodžiai: „Nebūkite liūdni, nes džiugesys VIEŠPATYJE yra jūsų stiprybė“ (Neh 8, 10). Žmonės iš naujo išgirsta Dievo mokymą, tad tai yra dar viena pradžia, ir todėl reikia švęsti, todėl reikia džiaugtis. Praeities klaidos tavęs nediskvalifikuoja nuo didingų planų. 

Skaitydama Bibliją ne kartą pagalvojau, kiek daug jos istorijų, įvaizdžių naudojama mūsų visuomenėje. Daugelis žino, kas yra „uždraustas vaisius“, „sūnus palaidūnas“ ar „gerasis samarietis“. Biblijos skaitymas leidžia atrakinti kitas istorijas ir geriau į visumą sujungti jau girdėtas. Nuolat stebėjausi, koks šiuolaikiškas ir tam laikui neįprastas moterų vaidmuo Biblijoje. Jos čia ir pranašės, ir teisėjos, ir politinės lyderės. Skaičių knygoje aprašoma istorija, kai mirus tėvui ir nepalikus sūnų, pas Mozę ateina penkios seserys, prašančios paveldėti žemę. Mozė nežino, ką daryti, ir kreipiasi pagalbos į Dievą, kuris sako: Celofhado dukterys teisingai kalba: tu tikrai turi duoti joms paveldimą nuosavybę tarp jų tėvo brolių. Pervesk joms jų tėvo paveldą“ (Sk. 27,7). Tai pakeičia Izraelio įstatymus ir parodo, koks svarbus „šventas užsispyrimas“ gyvenime. 

KAS PASIKEITĖ?

Pradėjusi skaityti Bibliją supratau, jog turiu laiko. Galiu skirti iki valandos skaitymui, konspektavimui ir pamąstymui bei nuveikti tiek pat kaip ir anksčiau. Išties, pirmas kelias savaites buvo sunku susikaupti, o Skaičių knyga varė į neviltį, tačiau suveikė porininko efektas – galėjome pasidalinti tuo, kas sunku. Biblijos laikas vakare tarsi prailgindavo dieną. Minėjau, jog skaitant Bibliją svarbu sau priminti – šie žodžiai yra parašyti man. Ne kartą pastebėjau, kad Biblija pateikė sprendimą čia ir dabar. Kai darbe sprendžiau dilemą, kaip tik skaičiau apie Mozės uošvį Jetrą, kuris pataria Mozei pačiam nedaryti visų darbų, o deleguoti patikimiems žmonėms. Šiuolaikiniai vadybos specialistai iki šiol tai vadina „Jetro principu“. Ši istorija pametėjo gerų idėjų. Ir taip buvo tikrai ne kartą.  

Meluočiau sakydama, jog Bibliją skaitydavau labai punktualiai kiekvieną vakarą, dažnai ji keliaudavo su manimi į darbą, autobusą ar net gastroles Paryžiuje. Tekdavo išsikovoti laiko triukšmingose dienose, tačiau būtent ši valanda leisdavo tą triukšmą paversti tyla, kurioje randama ramybė. 

unsplash.com nuotrauka

KAIP IR KUR SKAITYTI 

Kai su keletu žmonių pasidalinau, kad skaitau Bibliją, jie paklausė, ar nebijau, kad nieko nesuprasiu. Susimąsčiau, kad nebijau, nes su grupe susitinkame kas dvi, tris savaites. Kartu dalyvauja svečias, kuris padeda suprasti neaiškias vietas ir suteikia daugiau konteksto. Be to, visada galima atsakymų ieškoti internete, tačiau klausti dirbtinio intelekto nėra gera mintis. Ne vienas grupės narys tai išbandė, tačiau atsakymai būdavo netikslūs. Būtina prisiminti, kad DI nėra išmintingas – jis neturi dvasinės patirties, o informaciją renka ne tik iš patikimų šaltinių, bet ir iš sektų puslapių.

Vis dėlto, jei nori skaityti Bibliją, bet nežinai, nuo ko pradėti, siūlau išbandyti šiuos variantus:

  1. Skaitymas pagal „The Great Adventure Bible Timeline“ (liet. „Didysis nuotykis kelionėje po Bibliją“) sistemą. Tai apie 100 dienų kelionė, kurios metu perskaitysite 14 pagrindinių Biblijos knygų, suskirstytų į 12 istorinių laikotarpių. Metodą galite išbandyti patys namuose arba burtis į bendraminčių grupes, o į pagalbą pasikviesti teologus, kunigus ar patyrusius skaitovus.
  2. Klausymasis su populiariausia pasaulyje tinklalaide „The Bible in a Year“ (liet. „Biblija per metus“). Tai 365 dienų projektas, kurio metu kunigas Mike‘as Schmitzas kasdien 20 minučių skaito Šventąjį Raštą ir iškart paaiškina jo prasmę. Šis būdas idealiai tinka tiems, kurie informaciją geriau įsisavina klausydamiesi, pavyzdžiui, vairuojant. 
  3. Vizualus tyrinėjimas naudojant „BibleProject“ programėlę. Tai 365 dienų skaitymo planas, praturtintas trumpais, profesionaliai animuotais vaizdo įrašais. Šis būdas puikiai tinka vizualams ir tiems, kuriuos gąsdina ilgi tekstai, nes padeda ekrane pamatyti visą siužeto struktūrą.
  4. Gyvas bendravimas bažnytinėse Biblijos skaitymo grupėse. Tai puiki išeitis tiems, kuriems sunku išlaikyti discipliną vieniems su išmaniosiomis programėlėmis ar YouTube įrašais. Gyvas kontaktas su kitais skaitančiaisiais padeda nepasiklysti ir suteikia papildomos motyvacijos.

Susiję straipsniai