Katalikų organizacijos iš viso pasaulio – FIMCAP generalinė asamblėja 2025

Ruanda, Čilė, Nyderlandai ir daugelis kitų šalių – visi susirinkę Sakartvele. Tai buvo mano patirtis šių metų rugpjūčio 14-24 d. Sakartvele vykusioje FIMCAP generalinėje asamblėjoje. Joje kartu su Aušrine atstovavau Ateitininkų federaciją.

FIMCAP – skėtinė organizacija, vienijanti katalikiškas organizacijas visame pasaulyje. Generalinė asamblėja (GA) – kas trejus metus vykstantis renginys, kuriame aptariami svarbiausi klausimai dėl šios organizacijos ateities, renkamos naujos vadovybės komandos.

Pirmąsias dvi dienas vyko „EuroConference“ – Europos organizacijų susitikimas. Čia kalbėjome apie mūsų regiono iššūkius, dalinomės patirtimis, aptarėme, kaip sekėsi įgyvendinti praėjusį trijų metų planą, diskutavome apie įstatų pakeitimus ir rinkome naują prezidiumą.

Aptarti iššūkiai

Kaip tokiems susitikimams būdinga, daug aptarinėjome organizacijos silpnąsias vietas: tobulintiną komunikaciją, aktyvių žmonių (ypač vadovų bei valdymo organų) trūkumą, struktūros ir tikslo neaiškumą bei dvasingumo problemas. Pastebima tendencija, kad visos Europos organizacijos susiduria su ta pačia problema – mažėja žmonių, norinčių įsipareigoti ilgalaikei savanorystei. Tiek mažesnių organizacijų lygiu, tiek pačiame FIMCAP‘e, vis sudėtingiau rasti žmonių, norinčių tapti komitetų, valdybų, prezidiumų ar kitų vienetų nariais. Tą pačią problemą matome ir Lietuvos jaunimo organizacijose. Tad grįžome namo su dar labiau rūpimu klausimu – o ką padaryti, kad žmonės įsitrauktų? Kita vertus, dabar bent žinome, kad ateitininkai ne vieninteliai susiduria su šia bėda. O galiausiai, atpažinti problemą, juk yra pirmas žingsnis iki jos sprendimo.

Kita daug dėmesio sulaukusi tema buvo katalikiškumas. Dažnas klausimas buvo šis – ar organizacija turėtų išlaikyti aiškų katalikišką pamatą, ar priimti visus, tikėjimą paliekant kaip antraeilę vertybę? Pasirodo, jog Europos jaunimo organizacijose tikėjimas tampa tik senstančia tradicija, o ne pamatu, kuriuo būtų remiamasi. Vienos organizacijos baiminosi, kad akcentuojant katalikiškumą dalis narių pasijus nejaukiai ir pasitrauks. Kiti, tarp jų ir ateitininkai, pastebi, jog jei katalikiška tapatybė bus nustumta į šalį, tos organizacijos, kurioms tai yra esminė dalis, taip pat nebesijaus savo vietoje. Tad tai ir vėl buvo pavyzdžiu, jog Lietuvoje aptariami tikėjimo tapatumo klausimai patiriami ir kitose šalyse ir šis klausimas yra kaip niekad vertas mūsų rūpesčio.

Dvasinės gerovės aktualijos

Likusią asamblėjos dalį kalbėjome apie naują FIMCAP trijų metų temą – jaunimo gerovę („youth wellbeing“). Dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes: dvasinės, fizinės, santykių ir emocinės gerovės. Mes dalyvavome dvasinės gerovės grupėje.

Dvasinės gerovės temoje kalbėjome apie mąstymo maldą, bendrus tarptautinius renginius, dvasinio palydėjimo poreikį ir bendradarbiavimą tikėjimo klausimais. Įsiminė kitų organizacijų nuostaba, jog mūsų aplinkoje aiškiai atskiriame dvasingumą („spirituality“) nuo religingumo („religiosity“). Kitose šalyse daugeliui tai atrodo sinonimai.

Taip pat pastebėjome, kad daugelyje organizacijų trūksta kunigų ar kitų tikėjimą liudijančių žmonių, todėl tikėjimas ten dažnai tampa tik tradicija. Kolegos dalijosi, jog kartais prieš valgį sugieda padėkos giesmę, tačiau jiems tai tampa greičiau papročiu nei nuoširdžiu tikėjimo gestu. Viena vertus, tokia kitų organizacijų situacija tikrai vertė sunerimti. Kita vertus, patyrėme daug dėkingumo suprasdamos, kokie ateitininkai yra apdovanoti, kad savo tarpe turi ne tik šitokią gausybę kunigų, bet ir galybę nuoširdžiai tikinčių organizacijos narių.

Kultūriniai mainai

Mūsų darbo grupė taip pat buvo kultūriškai labai įvairi. Turėjome du kunigus iš Indijos ir Afrikos, savo impulsu mus įkvėpusius neapleisti katalikiškumo. Ačiū šiems kunigams, kad Šv. Mišias galėjome švęsti beveik kasdien, nors programoje jos buvo numatytos tik porą kartų.

Taip pat, įdomi patirtis buvo sudalyvauti Syro-Malabarų apeigų Mišiose. Tokios akimirkos priminė, kokia universali ir įvairi yra Bažnyčia, ir būtent tai ir leido mums patirti unikalų FIMCAP tarptautiškumą.

Pagrindinės mintys

Apibendrinant, asamblėja davė gerų įžvalgų apie tarptautinę katalikiškų organizacijų veiklumo bei dvasingumo situaciją. Buvo smagu pabendrauti su žmonėmis iš kitų žemynų, ypač su taip retai sutinkamais indais ir afrikiečiais. Kaip didelę naudą matau tai, jog galėjome vieni kitus įkvėpti uoliau puoselėti katalikiškumą bei mūsų pagrindo aktualumą FIMCAP. Jautėsi, kad organizacijoms (ypač iš Europos) sunku išlaikyti katalikiškumą, bet tam mes ir esame, kad galėtumėme dalintis tikėjimu bei savo gerosiomis praktikomis.

Ir grįžome namo su dėkingumu. Nes ne kartą pagalvojom, kokia iš tiesų gera yra tikėjimo situacija ateitininkijoje. Juk savo tarp turime tiek daug kunigų, o mūsų dvasios vadu yra net pats arkivyskupas. Dėl to, kitos organizacijos su nuostaba klausėsi mūsų pasakojimų apie kunigus, kurie kartu dalyvauja mūsų renginiuose, neretai kasdien aukoja šv. Mišias, o kartais net ir kartu pašoka breiką. Tad tikrai, kartais reikia išvykti, kad pamatytum, kiek daug turi.