Tykus Juodkrantės vakaras, ošia klevas virš galvos. Grupelė žmonių stovi ir šurmuliuoja, vieni su kitais atsisveikindami nakčiai. Tik tas su barzda ir languotais marškiniais garsiai sako: čia kažkuris ruošiamės padvėsti, kad jau atsisveikinam? Jie juokiasi, o kartu ir aš. Kai toks skaidrus nakties oras, niekas tam nesiruošia.
Pomidorai ant lentelės. Pjaustau, o aplink visi klega. Išsiilgtas namų šventės jausmas.
Šaltas vėjas ant skruostų.
Karšta juoda kava iš termoso. Po jos tik lengviau eiti per gelstantį mišką.
Nori skaityti toliau? Tapk „Ateities“ žurnalo prenumeratoriumi ir pirmas gauk naujausius mūsų tektus!
Prisijungti arba Prenumeruoti
Prisijungti arba Prenumeruoti