Kas nutiko jauniems vyrams?

Beveik niekas apie jaunų vyrų krizę nekalbėjo, kol Donaldas Trumpas antrą kartą nelaimėjo Amerikos prezidento rinkimų. Paaiškėjo, kad jauni vyrai buvo bene labiausiai Trumpą palaikiusi visuomenės grupė. Staiga visi susidomėjo, kas vyksta su jaunais vyrais. Tik galbūt ne tiek pačiais vyrais, kiek tuo, ką jie žiūri savo telefonuose.

Tiek už Trumpą balsavusius jaunus amerikiečius, tiek lietuvius internete pasiekia tos pačios kalbančios galvos ir tos pačios šnekos. Tai vadinasi manosfera. Jiems sakoma, kad moterys instinktyviai nori santykių tik su aukštesnio statuso vyrais, o į žemesnio statuso vyrus – tai yra, į absoliučią daugumą vyrų – žiūri kaip į bankomatus su kojomis. Kad visos moterys manipuliuotojos ir savanaudės. Kad tai, ką vadiname „meile“, tėra tik turgus, kuriame moterys ant prekystalio deda savo kūnus, o vyrai – banko sąskaitas. Ir kad jei nenori šitame turguje likti apsuktas, reikia mokėti agresyviai derėtis.

Raumeningas influenceris pasakys: „Jei visi tavo vaikai gimė iš vienos moters, reiškia tu lochas“. Jaunas vyras kitapus ekrano nusijuoks, palinguos galva, o gal pritariamai palinksės. Bet kai vaizdo įrašas pasibaigs, jis ir vėl bus toks pat vienišas, kaip ir prieš tai. Įstrigęs ten pat, kur buvo.

Kad jaunus vyrus tai traukia nėra taip keista. „Jaunų vyrų krizė“ ar „Vienišumo epidemija“ – šie žodžiai jau ir Lietuvoje suskamba vis dažniau. Amerikoje įprasta baisėtis statistiniais duomenimis apie augantį jaunų vyrų savižudybių skaičių, prastus mokymosi rezultatus ir vis didėjančią nedirbančių ir darbo neieškančių jaunų vyrų dalį. Taip pat apie negebėjimą kurti romantinius santykius – net apie pusę jaunų vyrų amerikiečių yra nevedę ir nevaikšto į pasimatymus. Apie priklausomybes nuo alkoholio ir narkotikų, lošimų ir pornografijos. Galų gale – visa tai sukasi apie vienišumą ir beprasmybę.

Rasti patikimų duomenų apie tai, kiek panašios problemos paplitusios tarp jaunų vyrų Lietuvoje – sunkus uždavinys. Nežinau statistikos. Bet daugelis dalykų apie kuriuos skaitau – pažįstami. Tai palietė ir mano vyrų kartą – ne visus, žinoma, ir ne visus vienodai. Bet laikas nuo laiko tuos jaunus vyrus sutinku – nusivylusius ir atbukusius. Nieko nenorinčius išmokti, nieko nebandančius užkariauti. Neturinčius hobių, laisvalaikį leidžiančius prie ekranų. Piktus. Lyg bėgikus, kurie atsistojo prie starto linijos ir nusprendė, kad finišas per toli.

„Kodėl jūs tokie pasyvūs?“ – norisi klausti tų jaunų vyrų. Bet tada prisimeni, kad jie dvylika metų praleido mokykloje, kur nuolat girdėjo „sėdėk ramiai“, „nejudėk“, „nekalbėk“, „nesimalk“, „būk klusnus“. Mokyklos taip pat tampa aplinka, kur jie pirmą kartą susiduria su narkotikais. Daugelis jų užaugo be teigiamų vyriškumo pavyzdžių mokykloje ar šeimoje. Pornografiją daugelis vaikinų irgi pradeda žiūrėti vaikystėje ar ankstyvoje paauglystėje. Vargšė karta užaugusi ant seksualinės revoliucijos paliktų griuvėsių.

Mūsų kultūroje suaugusiojo laisvė ir komfortas vertinami labiau nei gebėjimas prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus ar aukotis – po to stebimės, kad demografija eina šuniui ant uodegos, o jauni žmonės tokie vieniši. Žmonės brangiai perka savo vaikams išmaniuosius telefonus, o po to baisisi, kai užaugę vaikai nežino kaip gyventi šiapus ekrano. Kiti juokiasi iš tikėjimo į Dievą, o po to krapšto galvas, kodėl jauni žmonės skęsta beprasmybės jūroje.

Jei kenčia viena lytis, kenčia abi. Bažnyčiose, įvairiose kultūrinėse veiklose, kur tik bepasisuksi, pilna jaunų moterų, kurios norėtų romantinių santykių ir šeimos, bet tiesiog neturi tam tinkamų kandidatų. Vyrų tiesiog per mažai. Jei jauni vyrai yra vieniši, tai vienišos bus ir jaunos moterys. Bet merginos dažniau dėmesį nukreips į karjerą, kultūrinę veiklą ar bendrumą su draugėmis. Vaikinai – į kompiuterinius žaidimus ir pornografiją.

Vis dėlto, tiems savo kartos vyrams, kurie atpažįsta save šiame paveiksle, norisi pasakyti: nustokite visą atsakomybę versti sistemai. Sistema gali būti kvaila ir neteisinga – bet vien tai kartodami nieko nepakeisite. Niekas nepasikeis jūsų gyvenime, jei jūs patys to nenorėsite. Tiksliau taip: niekas nieko jūsų gyvenime nepakeis, jei neįdėsite visų įmanomų pastangų, ir nepaaukosite visko ko tik prireiks, kad pokytis į gerą įvyktų.

Kristus nesakė: „jei nusidėjai, surask kas tave įstūmė į tavo skaudžią situaciją ir išsityčiok iš jo redito komentaruose“. Kristus sakė: „Tau atleista. Eik ir daugiau nebenusidėk“. Tai skirta tam, kad turėtume gyvenimą. Kad turėtume jo apsčiai.

Komentaras perskaitytas 2025 m. rugsėjo 6 d. Katalikų radijo „Mažoji studija“ laidoje „Popiežius ir pasaulis“.