Gali rasti daug instruktažų, kaip kažką padaryti. Aš siūlau instruktažą, kaip nedaryti. Arba kaip daryti taip, jog nieko nepadarytum. Kas čia per idėja? Prisipažinsiu, neoriginali. 1944 m. amerikiečių slaptosios tarnybos išleido instrukciją okupuotų kraštų gyventojams kaip geriausiai trikdyti veiklą ir stabdyti karo mašiną. Čia galima rasti patarimus, kur ir kaip pilti smėlį, kodėl reikia dirbti nudilusiais įrankiais ir kaip sabotažui panaudoti cukrų.
Yra jame skyrelis ir apie taip, kaip žlugdyti bet kokių organizacijų veiklą. Štai iš čia ir semsimės išminties šiam straipsniui, o papildysim ją ilgamete organizacinės veiklos patirtimi bei kita interneto išmintimi. Pirma dalis skirta eiliniams organizacijos nariams, dalyvaujantiems jos veikloje, o gal ir turintiems balsą (ne)darant sprendimų. Antra – organizacijos vadovui, susirinkimo ar posėdžio vedėjui. Trečia – patarimai įstaigos darbuotojui jo kasdieniniame darbe.
Pirma dalis – čia
Antra dalis – čia
O kas jeigu jau dirbti?
Atrodyk dirbantis. Visų pirma, siek nuotolinio darbo – tada tikrai atsiras daugiau galimybių nedirbti.
Ofise judėk, ten anen – jeigu sėdėsi vienoje vietoje tikrai sukelsi įtarimą. Nutaisęs veidą kažkur išeik, parodyk kad kalbi telefonu.
Rask kokį mažai reikšmingą darbą – padėlioti popierius, kažką patvarkyti, išplauti puodukus.
Pasistenk, kad niekas nematytų tavo kompiuterio ekrano – tada tikrai galėsi žaisti žaidimus ar klausyti podcastų.
Kartas nuo karto parodyk iniciatyvą, ypač kai to prašo bosas ir tai yra mažai proto ir atsakomybės reikalaujantis darbas.
Kiek laiko reikia padaryti šį darbą? Oi, ilgai. Ilgink ir vėlink terminus, ypač jeigu tu vienintelis savo srities specialistas. Jeigu niekas kitas negali padaryti to, ką darai tu, niekas nežino kiek laiko tam reikia!
Reikia kažkur važiuoti ar kažkur važiuoja kolega? Važiuok ir tu! Važiavimas iš A į B yra vienas geresnių būdų nieko neveikti.
Klientai ar žmonės, su kuriais tenka turėti reikalų, gali pastebėti, kad nieko nedirbti. Ne bėda – jiems reikia sukurti įspūdį, kad dirbi. Į kai kuriuos laiškus atsakyk po darbo, kuo vėliau tuo geriau – sudarysi įspūdį, kad dirbi net naktimis. Bent kelis kartus pasilik po darbo, ypač jeigu didelė tikimybė, kad kažkas pamatys. Jiems atrodysi kaip nepataisomas darboholikas, nors tuo metu gal tiesiog žaisi savo mėgstamą žaidimą!
Deleguok darbus. Leisk viską padaryti kitiems. Tam padės nekaltos frazės: „taip, galėčiau tai padaryti, bet manau Jonas tikrai yra šitos srities ekspertas“.
Darbe dėl savo neveiksnumo kaltink kitus. Prastus įrankius, techniką, sistemas, viršininkus. Prašyk apmokymų, kursų. Sakyk „nemoku“ kuo dažniau.
Visa tai įgyvendinus, tavo realaus nedarbo darbo metu valandos turėtų pasiekti pasakiškas aukštumas!
Tikiuosi tau neprireiks šitų instrukcijų. Bet žinojimas, kaip kažko nedaryti, leidžia suprasti – o ką reikia daryti?