Gali rasti daug instruktažų, kaip kažką padaryti. Aš siūlau instruktažą, kaip nedaryti. Arba kaip daryti taip, jog nieko nepadarytum. Kas čia per idėja? Prisipažinsiu, neoriginali. 1944 m. amerikiečių slaptosios tarnybos išleido instrukciją okupuotų kraštų gyventojams kaip geriausiai trikdyti veiklą ir stabdyti karo mašiną. Čia galima rasti patarimus, kur ir kaip pilti smėlį, kodėl reikia dirbti nudilusiais įrankiais ir kaip sabotažui panaudoti cukrų.
Yra jame skyrelis ir apie taip, kaip žlugdyti bet kokių organizacijų veiklą. Štai iš čia ir semsimės išminties šiam straipsniui, o papildysim ją ilgamete organizacinės veiklos patirtimi bei kita interneto išmintimi. Pirma dalis skirta eiliniams organizacijos nariams, dalyvaujantiems jos veikloje, o gal ir turintiems balsą (ne)darant sprendimų. Antra – organizacijos vadovui, susirinkimo ar posėdžio vedėjui. Trečia – patarimai įstaigos darbuotojui jo kasdieniniame darbe.
Pirma dalis – čia
Vadovaujančios pareigos iš tiesų sudėtingos ir reikalaujančios daug pastangų, o viršvalandžių niekas neapmokės. Bet vadovaujant atsiranda ir galimybė dar efektyviau sabotuoti organizacijos veiklą ir padaryti, jog ne tik tu, bet ir visi nieko neveiktų.
Taigi, dabar tu vadovauji posėdžiui? Puiku, tada tikrai nedirbsi. Laikykis absoliučiai visų procedūrų, prašyk pasisakyti visų, kad ir kaip nenorėtų („mums svarbu išgirsti visų nuomonę“). Nuolat kiškis ir komentuok, visada pareikš savo nuomonę. Niekada netildyk, nesek laiko ir leisti kalbėti kas kiek nori (nebent pats pavargai ir nori eiti užsiimti savo reikalais – tokiu atveju ypač įspūdingai atrodys „laikykimės grafiko“).
Vėluok į susitikimą. Apskritai, apie posėdį informuok kuo vėliau. Tai padės turėti padriką darbotvarkę, o gal kažkas, kas tikrai aktyvus, negalės dalyvauti. Pasiteisink, jog vėlus vakaras, o ir taip aukoji savo laiką.
Formuojant darbotvarkę, stenkis kelti jau aptartus klausimus („manau reikia pergalvoti mūsų sprendimą“) arba į darbotvarkę sudėk kuo daugiau niekinių klausimų – vien jų perskaitymas ir balsavimas suvalgys daug gražaus laiko ir nebus sprendžiami kiti klausimai. Nebūtinai tai turi būti smulkūs – puikiai suveikia ir dideli, esminiai klausimai, pvz. susitikimo dėl bendros vakarienės organizavimo metu, pasiūlyk svarstyti organizacijos strategijos klausimus („reikia mąstyti strategiškai“). Kelk neatsakomus arba nuomonės klausimus: „ką tuo turite omenyje?“, „o kokia jūsų asmeninė nuomonė šiuo klausimu?“, „kaip jaučiatės svarstydami šį klausimą?“. Visada nieko nesuprask ir prašyk patikslinimų. Kalbėk apie „atsargumą“, būk „viską apgalvojantis“, „strategiškai mąstantis“. Neskubėk.
Būk draugiškas! Kam pyktis? Geriau nekelti esminių, bet skaldančių klausimų. Gyvenkime draugiškai – pyktis ir ypač po jo sekantis problemos sprendimas reikalauja daug jėgų ir pastangų, sprendžiant klausimą gali prireikti įdarbinti ir tave, tuolab, kad tu vadovas.
Naudok medinę kalbą. Vartok visų titulus („gerb. valdybos narys“), sudėtingai formuluok sakinius. Taip išeis kalbėti ir nepasakyti nieko, kartu atrodysi kaip intelektualas.
Daugink komunikacijos kanalus. Dėl vienų dalykų tariatės per vienus, dėl kitų per kitus, parašyk dar ir per trečią. Žmonėms nusibos ir jie tau neberašys nei per vieną. Reiškiasi, nebus ir darbo.
Slėpk informaciją ir kurk intrigą. „Aš žinau, bet šiuo metu negaliu sakyti“, „tai privati informacija“. Ne tik užvilkinsi procesus, sunervinsi kolegas, bet ir pasirodysi daug žinąs vadovas, paslaptingas ekspertas.
Gerai, o tarkim buvai įspaustas į kampą ar netyčia pasižadėjai kažką padaryti. Visada gali išmesti „ekspertų“ kortą: „šis darbas svarbus, bet išties sudėtingas. Kad jį padarytume, mūsų pastangų neužteks, reikia specialistų“. Šis būdas itin efektyvus – ne tik, kad nereikės nieko daryti, bet ir pasirodysi kaip problemą nuoširdžiai bandęs nagrinėti asmuo. Netgi geradarys, apsaugojęs visus nuo papildomų išlaidų ir klaidų.
Jeigu ir tai nesuveikia, pripažink kaip tau sunku ir paprašyk pagalbos. „Mes komanda“.
Už nuotolinius posėdžius daug geresni gyvi susitikimai. Skelbk juos kuo dažniau. Neparuošk jokios programos, bet primygtinai reikalauk, kad visi dalyvautų, sakyk kaip tai itin svarbu, apeliuok į organizacijos iššūkius. Jų metu daug kalbėk apie valdybos narių jausmus, turėk ilgas kavos pertraukėles ir pietus – „gi neformaliai bendrauti daug geriau“.
