Kaip padaryti, kad nieko nepadaryti? I dalis – tu organizacijos narys

Gali rasti daug instruktažų, kaip kažką padaryti. Aš siūlau instruktažą, kaip nedaryti. Arba kaip daryti taip, jog nieko nepadarytum. Kas čia per idėja? Prisipažinsiu, neoriginali. 1944 m. amerikiečių slaptosios tarnybos išleido instrukciją okupuotų kraštų gyventojams kaip geriausiai trikdyti veiklą ir stabdyti karo mašiną. Čia galima rasti patarimus, kur ir kaip pilti smėlį, kodėl reikia dirbti nudilusiais įrankiais ir kaip sabotažui panaudoti cukrų.

Yra jame skyrelis ir apie taip, kaip žlugdyti bet kokių organizacijų veiklą. Štai iš čia ir semsimės išminties šiam straipsniui, o papildysim ją ilgamete organizacinės veiklos patirtimi bei kita interneto išmintimi. Pirma dalis skirta eiliniams organizacijos nariams, dalyvaujantiems jos veikloje, o gal ir turintiems balsą (ne)darant sprendimų. Antra – organizacijos vadovui, susirinkimo ar posėdžio vedėjui. Trečia – patarimai įstaigos darbuotojui jo kasdieniniame darbe.

Dažniausia bet kokios organizacijos valdymo forma yra kolegialaus valdymo organo posėdžiai, per kuriuos sprendžiami einamieji klausimai, planuojami darbai ateičiai. Jeigu nori nieko nedaryti, atrodo, geriau jų ir vengti. Tačiau, tada kažkokie sprendimai bus priimti ir iki tavęs gali ateiti kritika už nieko nedarymą, o kiti organizacijos nariai sėkmingai užsiims veiklomis, taip dar labiau didinant kontrastą tarp jų ir tavęs.

Tad jeigu tikrai nori padaryti, kad nieko nepadarytum, yra apdairu prisiimti bent kažkokias pareigas kad ir žemesnio lygmens valdymo organe ir dalyvauti jo posėdžiuose bei kitokios formos susitikimuose.

Svarbu kuo anksčiau suprasti, jog posėdžiai ateina ir praeina, ir net 50 % jo nutarimų gali būti pamiršti jau kitą dieną. Tu gali pasiekti dar geresnį rodiklį ir iki minimumo sumažinti tikimybę, jog turėsi daryti kažkokius darbus ar už juos atsiskaityti.

Labai svarbu yra vilkinti posėdžius. Jeigu tikrai nenori nieko daryti, vis tiek teks bent trumpam pakalbėti. Kalbėk kuo dažniau ir kuo ilgiau – ne tik prailginsi laiką, bet ir parodysi, kaip tau rūpi šis klausimas. Savo nuomonę papuošk anekdotais ir juokeliais, papasakok, kaip tau šiandien sekėsi ir kaip jautiesi, kažką iš savo patirties („va mes tai darėm taip“). Būtinai įterpk keletą idėjinių šaukinių, deklaracijų – „tai išties itin nuostabi ir savalaikė išmaniai sugalvota idėja, kurią tikrai visa savo širdimi palaikau!“, „mes privalome saugoti vaikus!“, „reikia dirbti, o ne kalbėti!“. Tai ne tik tau padės nieko neveikti, bet ir kitų akyse pasirodyti puikiu organizacijos nariu, tikru idėjininku.

Taip pat jokiu būdu neskaityk iki posėdžio pateikiamų dokumentų. Posėdžio metu bus proga nutraukti diskusijas, kad būtų galima geriau susipažinti su medžiaga ar paprašyti ją išsamiai pristatyti.

Jeigu visgi yra bandoma spręsti kažkokį klausimą, paragink jo sprendimą atiduoti kažkam kitam, teigdamas, jog čia ne jūsų valdymo organo kompetencija. Kad skambėtum įtikinamiau, pacituok organizacijos įstatus ar bet kokį kitą dokumentą, reglamentą – jų paprastai niekas neskaito, tad kad ir ką pasakysi, atrodysi kaip ekspertas, „teisininkas“. Kalbėdamas įtrauk, kuo daugiau skirtingų organų, prašyk „autoritetingesnių“ nuomonės.

Jeigu visgi nėra, kaip perkelti klausimą, tada sprendimui inicijuok „komiteto“ ar „valdybos“ subūrimą. Pasistenk, kad joje būtų ne mažiau 5 nariai – tada tikrai neteks dirbti. Didesnėje kompanijoje vyksta daugiau diskusijų, jas sunkiau kontroliuoti, o ypač suformuluoti nutarimus. Tad galėsi atsipalaiduoti, išsijungti ausines ir mėgautis savo reikalais.

Jeigu ir to neįmanoma padaryti, perkelk nagrinėjimą kitam kartui, teigdamas, jog trūksta informacijos ar „dar reikia pagalvoti“.

Kai priiminėjimas sprendimas, pasistenk, jog nebūtų nutarta, kas tai įgyvendins. Net svarbiausias darbas liks neįgyvendintas, jeigu nebus nurodyta, kas jį turi padaryti. Jeigu reikia, siūlyk abstrakčius – „mes“, „valdyba“, „organizacija“. Nenustatyk terminų, nei sau, nei kitiems – taip gauni laisvę daryti kiek ir ką nori. Vis tiek anksčiau ar vėliau žmonės tą pamirš.

Ginčykis dėl protokolo, dėl visų formuluočių. Neleisk trumpesnės nei 5 žodžių formuluotės. Ji turi būti kuo ilgesnė – neišvengiamai jos vykdytojams kils sumišimas ir jie grąžins šį klausimą svarstyti, kas vėl įsuks kalbų maratoną. Darbų prašyk tik didelių – visada galėsi pasiteisinti, kad buvo per sunku.

Matai dar vieną valdymo organo narį, norinti nieko neveikti? Vienykitės – kartu jūs jėga. Palaikykite vienas kito sprendimus, girkite vienas kito nuomonę, o norinčius dirbti – peik, kritikuok, visaip erzink. Jie nustos dirbti, o jūs galėsite mėgautis užtarnautu nedarbu.