Ką jaunimui siūlo Pasaulinis Gailestingumo kongresas?

Ateinančią savaitę Vilnius taps piligrimystės centru. Į Pasaulinį Apaštalinį Gailestingumo kongresą atvyks svečiai iš įvairių pasaulio šalių – pranešėjai, kunigai, vienuoliai, savanoriai, žmonės, kurių gyvenimo istorijos galėtų įkvėpti ne vieną, ir žmonės, ieškantys atsakymų į įvairius gyvenimo klausimus. Tačiau kalbėdama su savo bendraamžiais pastebėjau keistą dalyką – daugelis jų apie šį Lietuvai svarbų renginį beveik nieko nežino. Ir socialiniuose tinkluose pranešimai apie kongresą sulaukia nemažai ironiškų komentarų.

Vieni lietuviai nėra girdėję apie patį kongresą, kiti mano, jog renginys skirtas tik vyresniems ar itin religingiems žmonėms, o jaunimui ten nėra ką veikti. Ir tikrai, iš pirmo žvilgsnio programoje nerasime renginių, skirtų būtent jaunam žmogui. Tačiau kongreso organizatorė Donata Špokaitė pabrėžia: „Temos yra labai plačios: apie dirbtinį intelektą, įvairias priklausomybes, lyderystę, socialines problemas. Taip pat yra numatytos ekskursijos ir susitikimai, kurie labiau orientuoti į Vilniaus ar gailestingumo istorijos pažinimą“. Bet ar verta jaunam žmogui skirti savo laiką kongresui? Ką jame galima atrasti?

Apsižvalgius aplink, gali atrodyti, kad mūsų pasaulyje tikrai nėra vietos gailestingumui. Ukraina jau keturis metus kovoja karą. Baltarusijoje diktatūra sodina studentus ir pensininkus į kalėjimą už jų nuomonę. Lietuvos, Latvijos ir Lenkijosviešojoje erdvėje nuolat jaučiamas karo grėsmės šešėlis. Žmonės nebepasitiki vienas kitu, imigrantai nebepriimami, atrodo, kad ir santykiuose vis dažniau ieškome tik asmeninės naudos ir trumpalaikio malonumo. Galiausiai, ir ekonomika, ir kainų augimas verčia mus dažniau galvoti apie kasdienybę: kaip rasti geriau apmokamą darbą, sumokėti paskolas, išvengti perdegimo? Atrodo, kad gyvenime nebelieka vietos gailestingumui. Dažnai mes neturime fizinių beividinių resursų (laiko, pinigų, jėgų) rodyti užuojautą ir gerumą arba apskritai nežinome, kaip tai daryti. Ir gailestingumas vis labiau tampa religiniu terminu. Žmonės galvoja, jog jiems to tiesiog nereikia. Bet kongresas – tai vieta, kur gailestingumas yra visur: pokalbiuose, maldose, susitikimuose. Kongreso metu bus galima patirti ir išgirsti apie pačias įvairiausias gailestingumo formas ir permąstyti, kas iš tikrųjų man yra gailestingumas ir kaip jį atrasti?

Taip pat dažnai užduodamas klausimas yra, kodėl kongresas vyks būtent Vilniuje? Pirmoji priežastis – Vilniuje keletą kartų įvyko apsireiškimai, kurių metu buvo perduota Dievo gailestingumo žinia. Čia 1933-aisiais vienuolei Faustinai Kovalskai apsireiškė Kristus ir prašė priminti žmonėms apie Jo Gailestingumą. Vienuolė užrašė Dievo Gailestingumo vainikėlį, kuris tapo itin populiaria malda, kuria visame pasaulyje yra meldžiamasi ir dabar. 1934-aisiais Vilniuje taip pat buvo nutapytas pirmasis Dievo Gailestingumo paveikslas, dabar žinomas visame pasaulyje. Dabar Vilniui kaip niekada reikia Dievo Gailestingumo – ypač kai aplink vyksta hibridinis ir informacinis karas, o valstybė ruošiasi tikram karui. Ateinančią savaitę Vilnius priims tūkstančius piligrimų, kurie kartu melsis už taiką ir žmogaus orumą, taip liudydami DievoGailestingumą.

Būtent tuo ir ypatingas šis kongresas – atvažiuos daug svečių iš skirtingų šalių, su labai įvairia patirtimi. Pavyzdžiui, vienas pranešėjų Johnas Pridmore’as iš Jungtinės Karalystės būdamas trylikamečiu įvykdė pirmą nusikaltimą, o jau turėdamas 15 metų atsidūrė nepilnamečių pataisos įstaigoje. Jis patyrė priklausomybę, smurtą ir didelę tuštumą viduje, tačiau kai pajuto Dievo meilę, jo gyvenimas visiškai pasikeitė. Tokios istorijos dažnai paliečia širdį labiau nei teoriniai paaiškinimai. Jos suteikia įkvėpimą ir viltį, jog gyvenimas gali būti prasmingas, net jei dabar viskas ir atrodo tarsi be išeities.

Yra nuostata (ir pati visai neseniai ją turėjau), jog tikintieji turėtų laikytis kuo toliau nuo dirbtinio intelekto, pinigų, verslo ar kitų šiuolaikinio pasaulio reiškinių. Tačiau kongreso programoje numatyta keletas susitikimų, skirtų būtent lyderystės, technologijų ir verslo klausimams. Kongrese dalyvaus verslininkai, teisininkai ir kitų sričių profesionalai, kurių pranešimai tikrai padės suprasti, jog tikėjimas nėra tik apie sekmadieninį bažnyčios lankymą ir maldą. Jis gali turėti savo vietą ir būti veiksmingas tiek darbe, tiek universitete, tiek kuriant naujas technologijas ar kitaip atsiliepiant į šiuolaikinio pasaulio iššūkius. Man atrodo svarbu, kad jaunas žmogus gali atrasti paprastą žinią – nebūtina rinktis tarp tikėjimo ir šiuolaikinio gyvenimo. Galima siekti profesinių tikslų, užsiimti verslu, naudotis dirbtiniu intelektu ir kartu išlikti gailestingam, atsakingam bei nepamiršti tikėjimo vertybių.

Prisipažinsiu – peržiūrėdama kongreso programą nesitikėjau rasti tiek daug temų apie santykius, šeimą ir lytiškumą. Kažkodėl ir pati ilgą laiką galvojau, jog Bažnyčia daugiausia kalba apie maldą, šventuosius ar dvasinį gyvenimą, o visa kita lieka kažkur už jos ribų. Tačiau programoje pastebėjau paskaitas apie humorą santuokoje, nevaisingumo patirtį, konfliktus šeimoje, meilę ir gailestingumą santykiuose. Ir tai privertė susimąstyti. Jauni žmonės šiandien į santykius žvelgia atsargiai, neskuba kurti šeimos. Vieni bijo nusivilti, kiti abejoja, ar sugebės sukurti tvirtą šeimą, kai kurie nenori pakartoti skaudžių patirčių, kurias matė savo tėvų ar artimųjų gyvenime. Todėl labai vertinga, jog kongrese bus kalbama ne tik apie meilę ir laimę šeimoje, bet ir apie iššūkius, su kuriais susiduria sutuoktiniai. Konfliktai, krizės ir kiti išbandymai nėra santykių pabaiga. Priešingai – tokios istorijos ir liudijimai primins, jog tvirta šeima – tai šeima, kuri mokosi mylėti, atleisti, ir iš naujo atrasti vienas kitą bei įveikti sunkumus kartu. O tai aktualu ne tik sutuoktiniams, bet ir tiems, kurie dar tik svajoja apie meilę.

Atleidimas – tai dar viena tema, kuri patraukė mano dėmesį kongreso programoje. Atrodo, šiuolaikiniame pasaulyje apie tai kalbama vis rečiau. Daug dažniau girdime apie teisingumą, atsakomybę ar net kerštą. Kartais susidaro įspūdis, jog žmonės vis sunkiau atleidžia vieni kitiems. Klaida, konfliktas ar netinkamas sprendimas gali būti primenami dar po daugelio metų. Anksčiau žmogus galėjo išvažiuoti į kitą miestą ar kitą šalį ir pradėti gyvenimą iš naujo – dabar internetas prisimena viską. O kartais atrodo, jog ir visuomenės atmintyje lieka tik blogis. Tai atsispindi ir šiuolaikinėje kultūroje. Knygose, filmuose ir serialuose dažnai matome istorijas, kuriose asmuo ilgus metus gyvena su nuoskaudą ir siekia atsilyginti už patirtą neteisybę. Todėl man atrodo svarbu kalbėti apie atleidimą kongreso metu. Juk gailestingumas prasideda ten, kur atsiranda gebėjimas pažvelgti į kitą žmogų ne tik per jo klaidas. Tai nereiškia pamiršti blogį ar apsimesti, kad nieko neįvyko. Bet visada reikia suteikti galimybę keistis, augti ir pradėti iš naujo – šią mintį verta išgirsti kiekvienam, ypač pasaulyje, kur dominuoja keršto idėjos romantizavimas.

Priklausomybės, vienišumas, psichologiniai sunkumai, netinkama aplinka ar skaudžios gyvenimo patirtys dažnai paliečia ir jaunus žmones. Prisimenu vienos pažįstamos kovos menų trenerės istoriją. Paauglystė jai buvo labai sunkus laikotarpis, ji prarado gyvenimo džiaugsmą. Išsikapstyti padėjo sportas ir tikėjimas. Bet nemažai jaunų žmonių nežino, kur rasti jėgų gyventi tokiuose situacijose. Būtent todėl prasminga, kad kongrese bus kalbama ir apie viltį, apie tai, kaip ją išsaugoti, kai atrodo, jog išeities nebėra. Kongreso programa primena svarbią žinią – nėra žmogaus, kuris nebūtų vertas pagalbos, supratimo ir gailestingumo. Galbūt tas, kuris kovoja su priklausomybe, pirmą kartą čia išgirs sveikimo istoriją ir supras, kad pokyčiai yra įmanomi. Galbūt tas, kuris išgyvena neviltį, išgirs žodžius, kurių jam šiuo metu labiausiai reikia. O kažkas supras, kad net po skaudžių klaidų gyvenimas nesibaigia ir Dievas myli net nuteistuosius. Būtent čia ir atsiskleidžia Dievo gailestingumo prasmė – jo labiausiai reikia tiems, kurie išgyvena sunkiausius gyvenimo laikotarpius, klysta, kenčia ar praranda viltį.

Jaunimas šiandien turi daug galimybių: keliauti, mokytis, siekti karjeros aukštumų, susitikti su draugais, atrasti naujus pomėgius ir patirtis. Visa tai yra svarbi ir graži gyvenimo dalis. Tačiau anksčiau ar vėliau kyla klausimas: ar tikrai to pakanka? Net ir turėdamas įdomų darbą, aktyvų laisvalaikį ir daug įspūdžių, žmogus gali jausti, jog kažko trūksta. Gyvenimas sukasi tuo pačiu ratu, o dienos tampa panašios viena į kitą. Būtent todėl tarnystė ir savanorystė gali tapti svarbia kasdienybės dalimi.

Ieškantiems prasmingos veiklos tikrai verta apsilankyti susitikimuose su „Carito“, Maltos ordino, ligoninių savanoriais bei susipažinti su kitų organizacijų veikla, išgirsti žmonių, kasdien tarnaujančių sergantiesiems, vienišiems ar sunkumus išgyvenantiems, liudijimus. Kaip savanorė, dažnai matau, jog savanoryste užsiima daugiausiai pensininkai, turintys daug laisvo laiko. O jaunimui labdaringa veikla dažniausiai susijusi su socialinėmis valandomis, darbo ar studijų perspektyvomis. Tačiau jos prasmė yra gilesnė. Savanoris dovanoja ne pinigus ar daiktus, o tai, kas dažnai yra brangiausia – savo laiką, dėmesį ir buvimą šalia kito. Todėl tai yra viena iš gailestingumo formų. Kartais gailestingumas prasideda nuo labai paprastų dalykų: pokalbio su vienišu žmogumi, apsilankymo ligoninėje ar pagalbos tam, kuriam šiandien sunkiau nei mums. Susitikimai kongrese padės atrasti, jog savanorystė nėra papildoma našta – tai galimybė padėti kitam ir suprasti, kad net ir nedidelis gerumo gestas gali pakeisti kieno nors dieną, o kartais ir gyvenimą.

Manau, svarbiausia, ką jauni žmonės turėtų žinoti apie Pasaulinį Apaštalinį Gailestingumo kongresą, kad tai yra renginys skirtas visiems. Ne tik labai religingiems, ne tik itin aktyviems Bažnyčios nariams, ne tik vyresniems žmonėms ir ne tik jaunimui. Programoje yra numatytos paskaitos, ekskursijos, koncertai, filmų peržiūros, parodos ir dar daug labai įvairių renginių. Todėl į kongresą galima ateiti su savo klausimais, abejonėmis ar smalsumu. Čia niekas nereikalauja turėti visųatsakymų, dalyvauti kiekviename renginyje ar apsilankyti visuose susitikimuose. Galima pasirinkti tai, kas įdomu, o jei kuris nors susitikimas nepalies – ieškoti toliau. Tačiau greičiausiai mintis, istorija ar liudijimas, išgirsti kongrese, atmintyje išliks dar ilgam.