Vilnius – persmelktas švelnaus gailestingumo
Gailestingumo šventovė. Jaukioje žemyn besileidžiančioje gatvelėje pasikartoja vis tas pats ritmas. Viso šurmulio apsuptyje keli žmonės sustoja prie visuomet atidarytų durų. Jie…
Vieną vėlyvojo Vilniaus baroko aukštumų – Išganytojo kalvą ir virš jos tykiai sklendžiantį Vilniaus misionierių vienuolyno ir bažnyčios ansamblį – šiandien gaubia paslapties šydas. Ši vieta Vilniuje tapo namais dviem giminingoms prancūziškoms potridentinėms vienuolijoms – šaritėms ir misionieriams – ir mena unikalų vienuolinio gyvenimo Lietuvoje istorijos puslapį.
Šv. Vincentas Paulietis, misionieriai ir šaritės
Šių vienuolijų steigėjas šv. Vincentas Paulietis (1581–1660) kilo iš Gaskonijos kaimelio, vaikystėje piemenavo, o baigęs mokslus seminarijoje, tęsė studijas Tulūzos bei Paryžiaus universitetuose, kur mokėsi teologijos ir teisės. Kuklios kilmės šventasis ilgainiui ėmė suktis rafinuočiausiuose visuomenės sluoksniuose: tarnavo Prancūzijos karaliaus Henriko IV (1553–1610) dvare, tapo karalienės Margaritos (1553–1615) kapelionu. Šv. Vincentas Paulietis bene pirmasis rūpinosi organizuotos karitatyvinės pagalbos teikimu žmonėms visuomenės paribiuose, pasitelkdamas savo ryšius karaliaus dvare ir suburdamas turtingus bei kilmingus žmones teikti planingą pagalbą. Kita vertus, išsilavinimas bei švietimas tapo itin svarbia šv. Vincento gyvenimo dalimi, dėl to viena svarbiausių šventojo veiklos sričių – kokybiškas dvasininkų ugdymas.