Greitos mados žala

Drabužių mados keitėsi visais laikmečiais. Antikinės Graikijos civilizacija dėvėjo laisvus lino apsiaustus, kuriais buvo norima parodyti kuklumą, viduramžiais išpopuliarėjo ekstravagantiški elementai bei papuošalai, o dvidešimtajame amžiuje mada pradėta naudoti kaip savirealizacijos priemonė. Trumpai tariant, neegzistavo laikotarpis, kuriame žmogus nebūtų susirūpinęs savo išvaizda. Ar taip yra ir dabar?

Nebepavejama mada

Šiandien, kai dėl socialinių medijų ir greitėjančios žiniasklaidos mados ėmė keistis daug greičiau, žmonėms tapo pernelyg brangu vaikytis stiliaus naujovių. Todėl rūbųt kompanijos ėmė ieškoti būdų, kaip drabužius pagaminti greičiau, pigiau ir paprasčiau. To rezultatas – pamiršti etiniai klausimai bei žmogiškumas. Drabužiai buvo pradėti gaminti siekiant tik to, kad produktas pasiektų vartotoją ir iš to naudos gautų kompanijos, tačiau visiškai pamiršta gamta, šiuos apdarus gaminantys žmonės ar net pačių vartotojų saugumas.

Pavyzdžiui, turbūt daugeliui teko girdėti apie Azijoje, Afrikoje ir P. Amerikoje išnaudojamą darbo jėgą. Tekstilės pramonė yra kaip tik viena didžiausių šio išnaudojimo sukelėjų. Daugelis greitosios mados kompanijų (apie 80%) savo darbuotojams moka mažiau nei leidžia įsigalioję įstatymai, o kartais atlyginimai siekia vos 1,58 JAV dolerio per valandą. Toks žmonių išnaudojimas kelia dideles skurdo problemas, kurios, nors mums Lietuvoje nėra taip aiškiai matomos, yra akivaizdžios tokiose šalyse kaip Indija, Bangladešas ir Vietnamas. Būtent šios valstybės yra vienos iš didžiausių tekstilės eksportuotojų pasaulyje, todėl čia koreliacija tarp skurdo ir mados pramonės gana aiški. „Nike“, „Zara“, „Primark“ – būtent šios daugeliui puikiai žinomos drabužių firmos gali parduoti palyginus pigius drabužius būtent dėl tokio savo darbuotojų išnaudojimo.

Darbo išnaudojimas – ne tik žemas atlyginimas, bet ir grėsmė sveikatai

Kitas svarbus aspektas, kad darbo sąlygos prastos ne vien tik dėl žemų atlyginimų ir išnaudojimo, o ir dėl tekstilės pramonėje vis dažniau ir didesniais kiekiais naudojamų kenksmingų chemikalų. 2025 m. tyrimų duomenimis dažniau nei kas trečiame „Shein“ (vienos didžiausių greitosios mados kompanijų atstovių) parduodamame drabužyje buvo randamas reikalavimų neatitinkantis chemikalų kiekis. Tekstilėje aptikti PFAS (kitaip vadinami amžinaisiais chemikalais) ir švinas ne tik kenkia kompanijų darbuotojams, kurie siuva drabužius, tačiau kelia pavojų ir vartotojams. PFAS gali sukelti sveikatos problemas, tokias kaip kepenų pažeidimus, skydliaukės ligas, nutukimą, vaisingumo sutrikimus ir įvairių tipų vėžį, o švinas kenkia smegenų veiklai, vaikų protiniam vystymuisi ir sukelia begales kitų sveikatos problemų.

Be abejo, reikėtų paminėti ir dėl šių medžiagų naudojimo kylančias grėsmes gamtai. Pastarosiomis dienomis žmonės daug kalba apie tai, kad benzininiai automobiliai, namų kūrenimas malkomis ir iškastinio kuro perdirbimas sukelia daug CO2 emisijų. Deja, dažnai pamirštama paminėti, kad drabužių pramonė yra atsakinga už 10% viso pasaulyje išskiriamų CO2 dujų kiekio. Be to, tai yra ir pramonės sritis po agrokultūros, sunaudojanti daugiausiai vandens.

Tad kur mes esame dabar? Viltis ta, jog pastaruoju metu ėmė daugėti drabužių gamintojų, kurie laikosi etikos ir teisinių principų. Vis dėlto, jiems dar sunku konkuruoti su greitos mados kompanijų siūlomomis kainomis. Viena rimčiausių problemų, kad daugelis žmonių prieš pirkdami naujus apdarus galvoja vien tik apie kainą, madą ir patogumą, tačiau visai nenori prisiminti, kad savo elgesiu remia kompanijas, piktavališkai išnaudojančias savo darbuotojus, kenkiančias gamtai ir keliančias sveikatos problemas patiems vartotojams. Taigi, mes, kaip pirkėjai, turime du pasirinkimus – arba fokusuotis tik į trumpalaikių madų kiekybę ir kainą, perkant iš neatsakingų kompanijų, arba pakeisti savo požiūrį į apdarus ir dėmesį kreipti ne tik į tai, kaip atrodome, bet ir ką iš tiesų dėvime.