Finansinis raštingumas – dovana ir iššūkis šiandienai

Ateitininkų gerovės kūrimas

Ateitininkų organizacija didžiausią dėmesį skiria jaunučių, moksleivių, studentų ir sendraugių dvasiniam, tautiniam, visuomeniniam ir intelektualiniam ugdymui – tai mūsų misija ir investicija į Lietuvos ateitį. Istoriškai turime gražų ir stiprų žmogiškųjų išteklių pamatą, ant kurio po Sovietų Sąjungos suirimo galėjo atsikurti Lietuvos ateitininkų organizacija. Aktyvūs ir idealams pasišventę žmonės yra didžiausias organizacijos turtas, tačiau sėkmingai veiklai palaikyti reikia ir materialinio pagrindo. Šįkart noriu trumpai pasidalinti mintimis apie ateitininkų gerovės kūrimo istoriją, finansinį raštingumą ir materialinį gerbūvį. 

Dažnas iš mūsų su pasididžiavimu prisimename tarpukario ateitininkų veiklos mastą ir jų sukurtą materialinį veiklos pagrindą – tuo metu buvo pastatyti Ateitininkų rūmai su studentų bendrabučiu, valgykla ir biblioteka Kaune, nupirkta Ateitininkų vila „Jūrapilis“ Palangoje, o įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose (Šiauliuose, Pasvalyje, Marijampolėje, Vilkaviškyje ir kt.) veikė moksleivių bendrabučiai ir bibliotekos. 

Ateitininkai garsėjo turtingu Savišalpos fondu, kuris ne tik išlaikė sekretoriatą, rėmė moksleivių ir studentų veiklą, bet ir teikė paskolas bei atliko kitas kreditinės įstaigos funkcijas. Atskiros kuopos buvo skatinamos kurti Savišalpos fondo skyrius – toks skyrius veikė Šiauliuose. Dažniausiai lėšos į Savišalpos fondą buvo surenkamos iš ateitininkų nario mokesčio, labdaros vakarienių, balių ir visuomeninių vajų. Savišalpos fondas pirkdavo ir parduodavo nekilnojamą turtą, finansavo ateitininkų vykdomas statybas, o vėliau iš nekilnojamo turto gautų lėšų dalis sugrįždavo į Savišalpos fondą. Prasidėjus sovietinei okupacijai, ateitininkų veikla ir tradicijos su ne menkesniu užmoju buvo tęsiamos išeivijoje.

Leono XIII enciklika Rerum Novarum

Tarpukario ateitininkai buvo ne tik veiklūs visuomenininkai, bet ir aktyvūs tuometinės Lietuvos ekonominės gerovės kūrėjai. Jau tada ateitininkams rūpėjo socialinis teisingumas, kurio idėjas jie rado 1891 m. paskelbtoje popiežiaus Leono XIII enciklikoje Rerum Novarum. Ši enciklika laikoma Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo pagrindu. Joje buvo pateiktas moralinis atsakas į pramoninės revoliucijos sukeltas socialines problemas ir pasaulio valstybėms pasiūlytas krikščioniškosios moralės principais pagrįstas trečiasis kelias tarp nevaldomo (liberaliojo) kapitalizmo ir ateistinio socializmo. Popiežius Leonas XIII pabrėžė šeimos, kaip prigimtinės visuomenės ląstelės, svarbą, o teisę į privačią nuosavybę laikė prigimtine žmogaus teise, kylančia iš asmens orumo ir atsakomybės už save ir savo šeimą. Enciklikoje buvo akcentuojama, kad valstybė privalo aktyviai rūpintis bendruoju gėriu ir ypatingai – silpniausių visuomenės narių gerove.

Enciklikoje Leonas XIII skatino darbininkus vienytis į profesines sąjungas, kad galėtų apginti savo orumą, siekti teisingo atlygio ir geresnių darbo sąlygų, taip pat ragino atsakingai tvarkytis su pinigais – burtis į smulkiuosius kooperatyvus ir kredito bendrijas, investuoti išteklius ir dalintis pelnu be spekuliacijos ir išnaudojimo, taupyti pinigus ir planuoti ateitį, kad galėtų įsigyti privačią nuosavybę. Privati nuosavybė skatina žmogaus motyvaciją, iniciatyvumą ir kūrybą, o krikščioniška meile artimui ir bendrojo gėrio siekimu grindžiama ekonominė veikla laikoma morališkai teisinga ir socialiai naudinga.

Kaip veikti šiandien?

Enciklika Rerum Novarum yra aktuali ir šiandienos ateitininkams. Jaunučių, moksleivių ar studentų veiklos dažnai „atsimuša“ į lėšų stygių, o mūsų organizacijos materialinė bazė Lietuvoje yra gana kukli arba ją būtina atnaujinti (pvz., Berčiūnų stovyklavietę). Enciklikos Rerum Novarum mintys galėtų paskatinti ateitininkus aktyviau dalyvauti tiek asmeninės, tiek visos organizacijos materialinės gerovės kūrime. Finansinio raštingumo būreliai yra vienas iš būdų, kaip galėtume tai daryti. Susibūrę į finansinio raštingumo būrelius, ateitininkai galėtų kartu gilintis į taupymo ir investavimo temas ir susivieniję siekti ekonominės naudos. 

Daugiau nei prieš dvidešimt metų, paskatinus a. a. kun. Antanui Saulaičiui SJ ir jam entuziastingai palaikant, jaunos ateitininkų šeimos buvo susibūrusios į finansinį kooperatyvą. Kooperatyvo veikla prasidėjo su dideliu užsidegimu ir buvo sėkminga, tačiau truko neilgai, nes anuomet dar nebuvo teisinio kooperatyvų veiklos reglamentavimo ir prieigos prie finansinių platformų. Šiuo metu Lietuvoje jau yra visos galimybės vystyti tokio pobūdžio veiklą, tad 2024 m. rugsėjo mėn. susibūrė dvi sendraugių finansinio raštingumo grupelės. Šiose grupelėse sendraugiai susipažįsta su įvairiomis akcijų biržomis, investiciniais fondais, galimomis akcijų pirkimo strategijomis, įvairių valstybių vyriausybių remiamais fondais (pavyzdžiui, Norvegijos pensijų fondu), studijuoja konkrečias akcijas, kuria investicinius portfelius. Jei anksčiau daugelis manė, kad finansiniai fondai ir akcijų birža yra skirti tik finansininkams, bankams ir kitiems „stebukladariams“, kartu susibūrę ir išmokę kapitalo investavimo abėcėlės įsitikino, kad net ir maža investicija į akcijų rinką suteikia galimybę gauti pajamas iš kapitalo. 

Praėjus pirmiesiems finansinio raštingumo būrelio veiklos metams, džiaugiamės būrelio narių įgytomis žiniomis, drąsa savarankiškai investuoti į akcijų biržą, finansiniais pasiekimais ir įvairių ateitininkų veiklų rėmimu. Įkvėpti enciklikos Rerum Novarum idėjų, kartu atradome patrauklų ir prasmingą būdą kurti finansinį gerbūvį bei remti organizacijos veiklą.

Ateitininkai, susijungę į tokius finansinio raštingumo būrelius ir lydimi labiau šioje srityje patyrusių organizacijos narių, galėtų tapti finansine jėga. Manau, kad tokie finansinio raštingumo būreliai yra reikalingi tiek moksleiviams, tiek studentams bei sendraugiams. Moksleiviai ateitininkai galėtų įgyti žinių apie finansinius fondus ir akcijų biržą bei jų veikimo principus, susipažintų su pinigų taupymo būdais, išmoktų stebėti ir kontroliuoti savo pajamų ir išlaidų santykį. Studentai ir sendraugiai galėtų susipažinti su finansiniu pradžiamoksliu, investavimo galimybėmis ir rizikomis. Būtų džiugu, kad sustiprinę savo finansines žinias ir įgūdžius, būrelių nariai taptų sėkmingais mūsų organizacijos finansiniais rėmėjais. Žvelgdami toliau į ateitį, tokiu būdu galėtume dar aktyviau prisidėti prie visapusiško Lietuvos gerovės kūrimo, kaip tai darė tarpukario ateitininkai.