Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai dėl abortų fondo, o jos kritikai mato pavojų demokratijai

Europos Parlamentas gruodžio 18 d. balsavo už rezoliuciją, kuria remiamas naujo Europos Sąjungos fondo, skirto padidinti galimybę naudotis abortų paslaugomis visose valstybėse narėse, įsteigimas. Šis žingsnis atskleidė gilius nesutarimus tarp įstatymų leidėjų ir atnaujino diskusijas dėl nacionalinio suvereniteto bei abortų įstatymų ES politikos formavimo procese.

Strasbūre susirinkusių Europos Parlamento narių balsai sprendžiant šį klausimą pasiskirstė taip: 358 už, 202 prieš, 79 susilaikė. Pasiūlymu būtų sukurtas finansinis mechanizmas, skirtas padėti moterims, kurios negali gauti abortų paslaugų savo šalyse ir nusprendžia vykti į valstybes, kuriose galioja liberalesni įstatymai.

Iniciatyva buvo pateikta ES Europos piliečių iniciatyvos (ECI) sistemoje kampanijos grupės „My Voice, My Choice“ (liet. mano balsas, mano pasirinkimas), kuri teigia atstovaujanti plačiam Europos piliečių judėjimui. Kadangi gruodžio 18 d. balsavimas buvo susijęs tik su rezoliucija, o ne su teisės aktu, jis neturi tiesioginio teisinio poveikio. Nepaisant to, iniciatyvos šalininkai apibūdino rezultatą kaip itin reikšmingą.

Kokia šio sprendimo ateitis?

Nepaisant parlamento pritarimo, ši rezoliucija neįpareigoja Europos Komisijos imtis veiksmų. Pagal ECI procedūras Komisija privalo oficialiai atsakyti į iniciatyvą per šešis mėnesius nuo jos pateikimo, t. y. iki 2026 m. kovo mėn., nurodydama, ar ketina siūlyti teisėkūros ar politines priemones.

Net jei Komisija ir pareikštų pritarimą, praeities patirtis rodo, kad pritarimas ne visada virsta konkrečiais politiniais rezultatais. Keletas ankstesnių piliečių iniciatyvų, kurios atitiko procedūrinius reikalavimus, galiausiai buvo sustabdytos arba Komisijos atmestos.

Prieš pasiūlymą ypač stipriai pasisakė Vengrijos parlamentarai, kurių dauguma balsavo prieš rezoliuciją. Lenkijos atstovai buvo beveik vienodai pasiskirstę: 23 balsavo už, 24 – prieš, o vienas susilaikė. Austrijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos ir Lietuvos delegacijos taip pat balsavo beveik vienodai, o tai atspindi visoje Europoje tebesitęsiantį kultūrinį ir politinį nesutarimą dėl abortų politikos.

Abortams palankaus pasiūlymo kritikai, įskaitant šeimos teisių gynimo grupes, religines organizacijas ir įstatymų leidėjus, teigė, kad sveikatos priežiūra ir medicinos praktika pagal ES sutartis tebėra nacionalinės kompetencijos klausimas. Jie įspėjo, kad centralizuoto abortų finansavimo mechanizmo sukūrimas kelia pavojų, kad bus apeinami nacionaliniai įstatymai ir demokratiniai procesai.

Gyvybės gynėjų atsakas ir finansavimo tikrinimas

Lapkričio 26 d. Europos teisės ir teisingumo centras (ECLJ) surengė konferenciją Briuselyje, kurioje dalyvavo gyvybę ginantys Europos Parlamento nariai, pilietinės visuomenės lyderiai ir Europos katalikiškų šeimų asociacijų federacijos (FAFCE) atstovai. Moterys dalijosi asmeninėmis patirtimis, susijusiomis su abortais, o pranešėjai kalbėjo apie tai, ką jie apibūdino kaip vis labiau iš viršaus primetamą „My Voice, My Choice“ strategiją.

Konferencijos metu organizatoriai pristatė ir finansavimo analizę, kurioje buvo nagrinėjamos kampaniją remiančios organizacijos. Remiantis ataskaita, iš daugiau nei 250 organizacijų, įtrauktų į rėmėjų sąrašą, nemaža dalis gauna finansavimą iš ES institucijų ir didelių Amerikos filantropinių fondų.

Klausimai apie demokratinį autentiškumą

Ataskaitoje buvo nurodyti finansavimo šaltiniai iš tokių organizacijų kaip Atviros visuomenės fondas, Gateso fondas, Fordo fondas, MacArthuro fondas ir Davido ir Lucile Packard fondas, taip pat tiesioginis ES finansavimas. Paaiškėjo, kad kelios žinomos abortų šalininkų organizacijos visoje Europoje turi ilgalaikius finansinius ryšius su šiais donorais.

„My Voice, My Choice“ pagrindinė organizatorė Nika Kovač, slovėnų antropologė, vadovaujanti „Kovo 8-osios Institutui“, ataskaitoje minima kaip gaunanti finansavimą iš „Open Society Foundation“ ir paramą iš Tarptautinės šeimos planavimo federacijos (IPPF). Be to, pagal ataskaitą, per pastaruosius du dešimtmečius IPPF Europos skyrius gavo milijonus eurų finansavimo iš Europos Sąjungos ir didžiausių JAV fondų.

Ataskaitoje neteigiama, kad tai yra neteisėta. Joje tik keliamas esminis klausimas dėl iniciatyvos demokratinio pobūdžio, konkrečiai, ar ECI mechanizmas šiuo atveju tikrai atspindi organišką piliečių susitelkimą, ar veikia tik kaip viešosios politikos formavimo priemonė gerai finansuojamiems lobistiniams tinklams, prisidengiantiems visuomenės dalyvavimu ir siekiant iš anksto numatytų politinių tikslų.

Poveikis ECI procesui

Europos piliečių iniciatyva buvo sukurta siekiant stiprinti demokratinį dalyvavimą, leidžiant piliečiams tiesiogiai įtraukti klausimus į ES darbotvarkę. Kritikai teigia, kad tuo atveju, kai tokios iniciatyvos priklauso nuo profesionalių NVO ir institucinio finansavimo, tada riba tarp piliečių dalyvavimo ir interesų primetimo tampa nebeaiški.

Tai kelia susirūpinimą ne tik dėl abortų politikos, bet ir dėl dalyvavimo mechanizmų viršvalstybiniame valdyme sąžiningumo. Komisijai rengiant atsakymą, tikimasi, kad tiek iniciatyvos šalininkai, tiek ir priešininkai gerokai sustiprins savo lobistines pozicijas.

Kol kas aišku tik tai, kad diskusijos apie „My Voice, My Choice“ peržengia vieno politinio pasiūlymo ribas. Jos paliečia esminius subsidiarumo, skaidrumo ir demokratinio dalyvavimo klausimus ir suteikia progą iš naujo kelti klausimą, kokios Europos ateities mes norime – tokios, kur politiniai sprendimai būtų primetami kitiems, ar tokios, kur pagarbi diskusija ir įsiklausymas į visų nuomones sudarys viešosios politinės kultūros pagrindą.