Jūsų jau tikriausiai nebenustebins užsienietis maisto kurjeris ar pavežėjas. Net patys pavežėjimo verslo kūrėjai prie to prisitaikė. Jeigu nori lietuvio pavežėjo – sumokėk keliais eurais daugiau. Taip, tokiu būdu pasipinigaujama, bet iš kitos pusės galime įžvelgti, kad šiame sektoriuje yra problemų. Platformų kūrėjai tai supranta, tik pasirenka krautis sau didesnį kapitalą, o ne bandyti spręsti šią problemą. Sakau problemą, bet kas yra ta problema ir ar iš viso tai yra problema?
Atsivertus statistiką, galime pamatyti tendenciją, kad per krizes daugiau žmonių linksta emigruoti ir ieškoti geresnio gyvenimo svetur negu ramiais laikais. Pavyzdžiui, didžiausia emigracijos banga per pastaruosius dvidešimt metų vyko po 2008 m. ekonominės krizės ir 2010 m. pasiekė savo aukščiausią tašką – iš Lietuvos išvažiavo 83 157 žmonės. Lietuvoje nuolat mažėjo gyventojų skaičius iki 2017 metų, kai pirmą kartą nepriklausomybės laikotarpiu į Lietuvą daugiau žmonių imigravo, negu emigravo. Taigi dalis išeivių sugrįžta, dalis Europos Sąjungos gyventojų imigruoja į Lietuvą, kita dalis yra ne Europos sąjungoje gyvenantys asmenys. Taigi trumpai apžvelgėme statistiką, išsiaiškinome, pačias bendriausias Lietuvos emigracijos ir imigracijos tendencijas.
Tačiau visi žinome, kad Lietuvoje labai greitai mažėja gyventojų skaičius. Šio mažėjimo nepadengia net ir imigracija. Lietuvoje švilpauja depopuliacijos vėjai. Ir kol kas jie stiprėja. Mažas gimstamumas ir aukštas mirtingumo rodiklis. Taip susidaro sąlygos atsirasti neigiamam gyventojų prieaugiui.
Lietuva, Latvija ir Bulgarija – trys šalys, kurios Europos Sąjungoje mažėja sparčiausiai. Bulgarija per 30 metų (nuo 1990) prarado ketvirtį savo gyventojų. Kyla spekuliacijų, kad po kelių amžių Bulgarija išnyks dėl gyventojų trūkumo. Tačiau nesu to girdėjusi apie Lietuvą ir Latviją. Tai reiškia, mūsų situacija yra kiek geresnė ir priimdami teisingus sprendimus, galime gerinti savo gyventojų demografinę padėtį. Mes nesame pasmerkti.
Visai neseniai važiavau tarpmiestiniu autobusu. Šalia manęs sėdėjo užsienietis ir kalbėjo telefonu negirdėta kalba. Priešais mane pradėjo burbėti „Kokius mes čia žmones įsileidome į šalį? Taip bjauroja bendrą vaizdą.“ Šiais žodžiais ir pasibaigė ši drama. Ji pasibaigė, pasaulis nesugriuvo, bet manyje pasiliko mintys apie migrantus Lietuvoje. Ar jie tikrai tik teršia bendrą vaizdą? Gal vis dėlto jie kuria, tik mes užrietę nosis visiškai nepastebime?
Vilniaus viešojo transporto 88 maršruto autobusus vairuoja iš Afrikos atvykę vairuotojai. UAB „Transrevis“ pastebėjo, kad lietuviai nenori būti vežėjais, dėlto jie apmokė ir įdarbino apie 30 Ganos respublikos piliečių. Žmonių atsiliepimai jais labai geri. Nors lietuvių kalbą dar tik mokosi ir kalba angliškai, tačiau yra labai paslaugūs. Ne vieną sužavėjo jų nuoširdumas ir komunikabilumas. Net ir grupėse, kuriose dažniausiai galėsi perskaityti tik neigiamus atsiliepimus apie Vilniaus viešąjį transportą, apie šiuos vairuotojus vien tik teigiami atsiliepimai.
Lygindami šiuos du susidūrimus su imigrantais gatvėse, jų abiejų veiksmas vyko autobusuose, galime matyti, jog mūsų požiūris labai priklauso nuo situacijos, kurioje tuo momentu esame. Jeigu matome migrantus iš šalies, nusimesime visas savo manieras, užtat paslaugų gavimo metu elgiamės geriau, su pagarba ir žvelgiame į atvykėlius kaip į sau lygius.
Į Lietuvą, iš trečiųjų šalių, atvykstama tikrai ne iš gero gyvenimo. Lietuvoje imigrantai mato galimybę užsidirbti ir oriai gyventi. Jeigu kažkas mato tokią galimybę, reiškia Lietuvoje tikrai nėra taip blogai. Kadangi istorijos bėgyje patyrėme tikrai nemažai išbandymų ir neteisybių, į daugelį dalykų mėgstam žiūrėti neigiamai. Tačiau pažvelkime į savo situaciją su truputį daugiau vilties ir pamatysime, kad Lietuva – tikrai puiki šalis gyventi ir kurti. Čia yra begalė galimybių.
Išties, jeigu tik įdėmiau įsižiūrėsime, tikrai atrasime Lietuvos grožį ir vertę. Dėl to ir norėsime pasilikti. Juk čia yra namai, čia yra šeima, čia yra ir ateitininkai.
