Džiazo muzikantas Remis Rančys: „Naujumas nėra kriterijus, man svarbiau perteiktas grožis, emocija, mintis ir estetika“

Pokalbio metu už Remio nugaros, žydro dangaus fone, linguoja palmės. Už mano nugaros, pilkumoje, nepajudinami styro Vilniaus dangoraižiai. Džiazo muzikantas, saksofonininkas, multiinstrumentininkas ir kompozitorius Remis Rančys net ir interviu metu, tarsi savo muzikiniuose kūriniuose, pina šviesią, tačiau gilią ir autentišką istoriją. Joje nėra nereikšmingų skaičių, populiarių atsakymų ir lengvų kelių, tačiau, kaip sako kūrėjas, momentas jam yra svarbiau nei auditas.

Kažkada dalinaisi, jog kolegos pastebi, kaip greitai visur vaikštai. Tai kur kasdien dažniausiai skubi, kokios veiklos yra pagrindinės, kaip atrodo tavo, kaip atlikėjo ir kūrėjo, diena?

Šiuo metu esu Egipte, tad rytais atsikeliu, išsimaudau, panardau, pavalgau ir tada einu į beduinų palapinę. Ten groju kokias dvi, tris valandas saksofonu, šalia būna beduinas, su kuriuo čia susipažinau. Dabartiniai mano planai – arabiška dermė. Europoje būna mažoras ir minoras, na dar toks harmoninis minoras, o čia daugiau pustonių. Klausau daug jų krašto muzikos, kadangi noriu pajusti vietinę dermę, stengiuosi prisijaukinti tą skambesį, ieškau autentiškų muzikantų, jų įrašų, bandau čia užmegzti kontaktus.