Donaldas Trumpas nėra diktatorius. Atsakas Karoliui Antanavičiui
Praūžė daug ažiotažo sukėlę JAV prezidento rinkimai. Lietuvos spaudoje jau spėjo nulyti gausus porinkiminių komentarų, analizių ir nuomonių lietus. Nesunku pastebėti, jog dažniausiai mūsų tėvynės žiniasklaidos vyrai ir moterys nesibodi drąsiai atskleisti juodųjų prezidento Donaldo Trumpo asmeninio bei politinio gyvenimo atspalvių ir viso labo tik išimtiniais atvejais kritikuoja jo oponentus. Tik retkarčiais tenka sutikti vieną kitą nuomonę viešojoje erdvėje, kurioje išdrįstama suabejoti vyraujančiu naratyvu apie Trumpą, kaip geriausią Putino sąjungininką ir grėsmę demokratijai. Šio teksto tikslas yra bandymas atsverti pastaruoju metu dažnai girdimą vienkryptę kritiką Donaldo Trumpo nenaudai.
Mano nuomonė nepretenduoja į tobulą politinę ar geopolitinę analizę, tačiau tai yra bandymas atsakyti į Karolio Antanavičiaus www.ateitis.lt paskelbtą straipsnį “Donaldas Trumpas grįžo – kas grįžta kartu?”. Jame autorius piešia rūstų ateities scenarijų Donaldo Trumpo valdomoms Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Trumpai apibendrinus teksto mintis štai tokia: Trumpas ir respublikonų partija, dabar jau turinti daugumą Kongrese, pradės kitaminčių valymą iš įvairių svarbių federalinės valdžios institucijų, paskirs savo teisėjus bei vykdomosios valdžios pareigūnus. Tokiu būdu visa valdžia bus sukoncentruota Trumpo rankose ir JAV galiausiai virs autoritarine valstybe. Pilnesniam Karolio teksto vaizdui susidaryti siūlau jį persiskaityti patiems ateitis.lt portale, nes šiame straipsnyje atsakinėsiu į kai kuriuos aptariamo teksto teiginius.
Pradėdamas savo atsaką norėčiau apžvelgti tas Karolio Antanavičiaus mintis, su kuriomis neabejotinai sutinku. Visų pirma tai pastebėjimas, jog ši Trumpo pergalė yra unikalus įvykis JAV prezidento rinkimų istorijoje. Išties, kaip minėta Karolio, vienintelis prezidentas, kuriam pavyko po pralaimėtų rinkimų galiausiai visgi išsikovoti antrą kadenciją, buvo Groveri‘s Clevelanda‘as XIX a. pabaigoje. Šiuo aspektu pastarieji rinkimai tikrai buvo išskirtiniai. Taipogi neabejotina, jog Trumpas tikrai yra spalvinga ir išsišokėliška asmenybė, nebijanti laužyti taisyklių. Visgi daugmaž ties čia mano ir Karolio sutarimas baigiasi ir tolesnius jo teksto teiginius laikau vertais atidesnės peržvalgos bei kritikos.
Esminė Karolio teksto idėja, kuria norisi suabejoti, yra ši: JAV egzistuoja įmantrus jėgų balansas, sudarytas iš vykdomosios, teisminės (Aukščiausiasis Teismas) ir leidžiamosios valdžios. Šiai jėgų pusiausvyrai taip pat talkina tiesos priežiūros darbą vykdanti nepriklausoma žiniasklaida, o taip pat ir neutralus federalinių institucijų biurokratinis aparatas, kuris nesikeičia net keičiantis partinės politikos vėjams, taip išlaikydamas valstybės stabilumą. Štai šiame kontekste Trumpas yra pristatomas kaip autoritarinis blogis, mat nori visą šį balansą išardyti ir galiausiai įtvirtinti kuo didesnę savo valdžią. Ir išties, jei šios institucijos veikia darniai ir stabiliai, tuomet Trumpo norai jose vykdyti plačią pertvarką gali atrodyti kaip bandymas pakeisti JAV vidinės politikos jėgų pusiausvyrą jo paties naudai. Tokiu atveju, viskas tikrai dvelkia autoritarizmu. Tačiau ar šis institucinis jėgų balansas tikrai toks jau neutralus ir ar Trumpas tikrai nori juo pasinaudoti savo valdžiai didinti? Panagrinėkime.
Visų pirma, verta pripažinti akivaizdžią tiesą – vykdomosios, teisminės ir leidžiamosios valdžios svertai bent jau iki 2026 metų kadencijos vidurio rinkimų, kai vėl keisis Kongreso sudėtis, priklauso respublikonų partijai. Visgi tokia stipri dauguma dar tikrai nereiškia besitvenkiančių autoritarizmo debesų. Juk būtent tokią valdžios sudėtį pasirinko JAV žmonės per demokratinius rinkimus. Savo ruožtu JAV rinkiminė sistema kas dvejus metus (prezidento ir vidurio kadencijos rinkimai) duoda progą piliečiams koreguoti savo valią ir išsirinkti vis kitus valdžios atstovus. Tad ši respublikonų jėgos konsolidacija ateinančius dvejus metus vyrausianti po Trumpo vėliava tėra įprastas demokratijos vyksmas, o šis trumpas laikotarpis, regis, yra absoliučiai per trumpas įgyvendinti kažkokius toli siekiančius autoritarinio valstybės perversmo planus.
Be abejonės, Karolis savo tekste neprieštaravo, jog Trumpas buvo išrinktas demokratiškai ir dabar turi teisėtą valdančiąją daugumą. Veikiau buvo norima pasakyti, jog šią turimą valdžią Trumpas naudos likusių dviejų valdžios balanso elementų (nepriklausoma žiniasklaida, stabilūs valstybės tarnautojai) radikaliai pertvarkai. Tokia pertvarka esą galutinai sunaikintų bet kokį JAV egzistuojantį jėgų balansą ir leistų Trumpui nesivaržant įtvirtinti savo diktatūrą. Taigi Karolio tekste neabejojama – Trumpo kova prieš valstybės biurokratiją ir nuolatinė žiniasklaidos kritika žada sunaikinti demokratiją. Išrinktojo JAV prezidento priešiškumas šioms institucijoms, žinoma, yra akivaizdus, tam neverta prieštarauti. Trumpo nuolatinis žiniasklaidos pravardžiavimas „fake news media“ (lt. netikrų naujienų žiniasklaida) ir biurokratinio aparato vadinimas „deep state“ (lt. giluminė valstybė. Tai teorija, kad biurokratija JAV dėl savo galios yra tapusi ketvirtąja valdžia) tai puikiai iliustruoja. Tačiau ar šios Trumpo taip mėgstamos pravardės tikrai yra neteisingos, ar kovodamas prieš žiniasklaidą ir biurokratiją Trumpas tikrai griauna JAV politinių galių balansą? O galbūt, tik galbūt, prezidentas bando atstatyti šių institucijų prarastą teisingumą ir nešališkumą?
Pastaroji hipotezė atrodo vis labiau ir labiau įtikinamesnė. Apsvarstykime žiniasklaidos nešališkumo klausimą, ypač Donaldo Trumpo atžvilgiu, ir netruksime pastebėti, jog Karolio straipsnyje žiniasklaida, pristatoma kaip vienas iš valdžios balanso ramsčių, labai galimai sugeba atstovauti ir palaikyti tik vieną – kairuolišką ideologinę liniją. Tradicinė medija neabejotinai praranda konservatyvių rinkėjų pasitikėjimą ir to priežastis tikrai nėra tik Donaldas Trumpas. Gallup tyrimų centro atliktų apklausų duomenimis per pastaruosius 20 metų konservatyvių rinkėjų pasitikėjimas tradicine masine žiniasklaida smuko beveik 30 procentinių punktų (2002 – 49%; 2023 – 11%). Tuo tarpu demokratų pasitikėjimas tradicine žiniasklaida net ir šiais metais siekia 54%, palyginus su 59% 2002 metais, taigi kritimas labai nežymus. Tokie skaičiai labai konkrečiai išreiškia jau dažnai konservatyvių Amerikos politikos komentatorių kartojamą pastebėjimą, esą masinė medija yra tapusi visišku radikaliai kairuoliškos ideologijos liūnu, o Trumpo atėjimas 2016 metais šį požiūrį tik užaštrino, bet jau ir tada buvo aišku, kad žiniasklaida yra labai aiškiai linkusi laikytis vienos teisingos nuomonės tokiais karštais mūsų epochos klausimais kaip nelegali imigracija, seksualinių mažumų teisės ar rasizmo problema. Puikus tokio šališkumo pavyzdys yra ir Trumpo debatai su Kamala Harris ABC televizijoje. Debatų metu prezidentas Trumpas buvo ne kartą pertrauktas moderatorių vidury sakinio, norint pataisyti jo faktiškai klaidingus teiginius, tačiau vice prezidentei Harris buvo leista nuolat nukrypti nuo temos atsakinėjant į klausimus ir skleisti melagingus teiginius, nesusilaukiant jokio moderatorių pasipriešinimo. Galiausiai, raginu visus pažiūrėti, kaip masinės medijos kanalų komentatoriai reagavo į 2016 ir 2024 metų Trumpo pergalės rinkimuose žinią. Tikrai nerasite tose reakcijose daug nešališkos žurnalistikos pavyzdžių. Gana akivaizdu, jog valdžios jėgų balansą turinti palaikyti žiniasklaidos kolona yra labai smarkiai supuvusi, Trumpas tik atkreipia į tai dėmesį.
Šiame kontekste visai nestebina ir Karolio pateiktas faktas, jog Trumpas įkūrė savo informacijos sklaidos platformą Truth Social, kur nevaržomai gali dalintis jam patinkančia informacija. Taip, anot Karolio, JAV prezidentas susikuria sau patogią platformą ir iš proceso išstumia žiniasklaidą. Tačiau toks pokytis buvo reikalingas dėl vienos vienintelės priežasties. 2021 metų Sausį Trumpas buvo pašalintas iš Twitter ir Facebook platformų, prisidengiant noru užkirsti kelią smurto eskalavimui, prie kurio tuomet dar kadenciją einantis prezidentas tariamai prisidėjo (dėl šio kaltinimo vėliau kongrese Trumpas buvo išteisintas). Taip socialiniai tinklai atskleidė savo ideologinį angažuotumą ir įrodė, jog gali užčiaupti net galingiausiu laikomą pasaulio žmogų, o Trumpas buvo priverstas ieškoti alternatyvių komunikavimo su visuomene priemonių, tad ir sukūrė Truth Social. Taigi tai nėra bandymas užsidaryti sau palankių balsų terpėje, bet priverstinis sprendimas. Be abejo, Elonui Muskui nusipirkus Twitter, Trumpui vėl atsirado vieta socialinės medijos padangėje ir Truth Social aktualumas tikriausiai jau nebėra toks didelis kaip prieš kelerius metus.
Svarbu taip pat aptarti ir Trumpo kovą su valstybės tarnautojais. Karolio straipsnyje piešiamas grėsmingas paveikslas, esą Trumpas ims ir atleis dideles mases tarnautojų tik tam, kad užpildytų likusias vietas lojalistais, taip sukurdamas sąlygas autoritarizmui. Tačiau viskas nėra taip paprasta. Jokia ne paslaptis yra faktas, jog absoliuti dauguma Vašingtone dirbančios biurokratijos yra vienaip ar kitaip prijaučiantys demokratų partijai. Labai iškalbingi yra prezidento rinkimų balsavimo skaičiai Vašingtono mieste, kur dirba nemaža dalis aukšto rango JAV valstybės tarnautojų. Čia, priešingai nei beveik visur kitur JAV, Kamala Harris surinko 92% balsų, kai tuo tarpu Trumpas tegavo arti 7%. Tad jei šio miesto gyventojai, didele dalimi prisidedantys prie valstybės kasdienio administravimo, yra tokie liberalūs, tai neverta stebėtis jog valstybės administravime įsigali radikalios kairės ideologiniai principai. Pavyzdžiui, radikalus, nors labai populiarus darbovietės organizavimo metodas JAV kairiųjų tarpe, taip vadinamas D.E.I – diversity, equitiy and inclusion (įvairovė, lygybė, įtrauktis). Šio metodo pagalba yra siekiama sudaryti ne kuo profesionalesnę darbo komandą, bet kuo labiau atstovaujančią įvairias Amerikoje priespaudą patiriančias grupes (juodaodžiai, moterys, transseksualai), tad yra atsisakoma atrankos, remiantis gabumais. Galutinis to rezultatas yra diskriminacija – baltasis su tais pačiais gebėjimais kaip juodaodis tokioje D.E.I besivadovaujančioje darbovietėje turi mažesnį įdarbinimo šansą. Į D.E.I repertuarą įeina ir reikalavimas į bendradarbius kreiptis jų pačių susigalvotais įvardžiais. Tad gali būti, jog dirbdami JAV valstybės tarnyboje būsite priversti į savo vyriškos lyties kolegą kreiptis lyg į moterį. Įsitikinti, kad JAV valstybinėse darbovietėse yra vadovaujamasi šiais, o taip pat ir begale kitų ypač liberalių principų, galite paskaitę šio teksto apačioje pateiktą JAV personalo vadybos biuro svetainės oficialią informaciją.[1]
Tokia radikalios ideologijos prisotinta valstybės tarnyba visai nepanaši į Karolio minėtą balansą palaikančių ir nuobodų darbą dirbančių nepriklausomų ekspertų būrį. Radikalių naujosios Trumpo administracijos paskyrimų esmė yra būtent šių federalinių darboviečių išvalymas nuo radikalios kairuoliškos ideologijos. Savaime suprantama, kad tokiam darbui tinka tik lojalūs prezidentui, tačiau nuo pačių agentūrų nepriklausomi žmonės, kurie nejaus skausmo atleisdami darbuotojus ar mažindami departamentų finansavimą, mat nėra įsipynę į visą vidinį tose organizacijose egzistuojančių santykių tinklą. Labai suprantamas ir logiškas yra Trumpo sprendimas į sekretorių postus skirti žmones, kuriais šis pasitiki, nes būsimojoje kadencijoje nusimato nemažai Vašingtono biurokratiją supurtysiančių darbų. Būtent šis noras išvalyti JAV valstybės tarnybą nuo destruktyvių ideologijų ir yra esminė tokių visaapimančių permainų priežastis. Čia įžvelgti tik Trumpo norą savintis valdžią reikštų nematyti šio proceso esmės.
Galiausiai visa, ką Trumpas daro, nėra kažkoks niekada nematytas bandymas uzurpuoti Amerikos demokratiją ir tapti amžinu JAV diktatoriumi. Išrinktajam prezidentui jau 78-eri metai, tad vargu ar būdamas tokio amžiaus jis išties siekia užimti Baltuosius rūmus iki savo mirties. Manyčiau, daug tiksliau jo išrinkimą būtų galima įvardinti, kaip reakciją į radikaliai liberalią demokratų partijos politiką, kuriai tikrai nesimpatizuoja dauguma JAV piliečių. Šis demokratų partijos apsiskaičiavimas dėl savo radikalių idėjų populiarumo lėmė, kad JAV rinkėjai vėl išrinko Trumpą. Turint tai omenyje tampa aišku, kad būsima Trumpo politika ir visos jo rinkimų kampanijos esmė nėra kažkoks bandymas mobilizuoti šovinistinius amerikiečių jausmus tik tam, kad Trumpas galėtų likusią savo gyvenimo dalį pragyventi būdamas senstančiu diktatoriumi. Veikiau tai JAV piliečių sugrįžimas prie sveiko proto ir normalumo, atmetant radikalios kairės ideologiją ir grįžtant prie Trumpo asmenyje įkūnytos Amerikietiškos svajonės, kurioje kiekvienas savo sunkiu darbu gali pasiekti didelių dalykų. Nevyksta Amerikoje valdžios užgrobimas, o Trumpo užkurtas M.A.G.A (padaryti Ameriką vėl didžią) judėjimas, nors netobulas ir kartais linkęs nematyti neigiamų savo lyderio charakterio bruožų, gavęs valdžią turi potencialo JAV atitolinti nuo visiškos mirties Obamos ir Bideno sukurtame leftistinės Amerikos eksperimente.
[1] JAV personalo vadybos biuras apie D.E.I: https://www.opm.gov/policy-data-oversight/diversity-equity-inclusion-and-accessibility/
