David ir Kristy Kissell šeima – iššūkiai, atvedę prie Dievo gailestingumo

Davido ir Kristy Kissellių šeima šiuo metu gyvena Ohajaus valstijoje, JAV ir auginanti tris vaikus. Prieš devyniolika metų jų gyvenimą labai stipriai pakeitė vyriausiojo jų sūnaus Carsono ir jaunesniojo Kolbės reta genetinė liga – pūslinė epidermolizė. Tai labai sudėtinga būklė, kai net menkas odos įbrėžimas gali sukelti lupimąsi ir pūslelių susidarymą bet kurioje kūno vietoje. Iššūkiai, auginant vaikus su šia diagnoze, apvertė jų kasdienį gyvenimą, bet taip pat atvedė šeimą į gilesnę tikėjimo patirtį ir Dievo gailestingumo pažinimą. Galiausiai, per daugelį metų malda, sakramentai ir ypač Dievo gailestingumas tapo pagrindiniais šaltiniais, padedančiais šeimai neprarasti jėgų. Šiandien jie gyvena pasitikėdami Dievu ir vedami įsitikinimo, kad jų patirtis gali padrąsinti ir kitus.

Pastaruoju metu mes labai daug kalbame apie gerovę – tiek materialinę, tiek psichologinę. Tai kartais mums tampa netgi esminiu veiksniu priimant sprendimus, planuojant ir įsivaizduojant savo ateitį. Todėl man labai įdomu, kaip sunkumai ir iššūkiai, kuriuos patyrėte, padėjo jums augti tikėjime asmeniškai ir kaip šeimai? 

Davidas: Carsonui balandžio mėnesį sueis 19 metų, taigi mūsų kelias, rūpinantis abiem berniukais, tikrai ilgas… Kai Carsonas buvo mažas, supratome, kad mes patys to tiesiog neįveiksime, žmogui tokie iššūkiai atrodė per sunkūs. Tačiau tuo metu mums labai padėjo pokalbis su pažįstamu kunigu, mūsų parapijos klebonu tėvu Donu. Kalbėdamas su Kristy jis patarė, kad turime atiduoti, paaukoti šią ligą Dievui, taip pat skatino nepaliauti melstis ir priimti sakramentus. Šis pokalbis mus itin palietė, ir nuo pirmųjų Carsono metų malda tapo pagrindiniu šeimos prioritetu. Tai buvo būdas mums nepalūžti, kasdien gyventi su pasitikėjimu ir atsidavimu, kadangi iššūkiai su šiomis ligomis niekada nesibaigia. Kristy diena iš dienos rūpinasi sergančiais berniukais, keičia tvarsčius. Kartais tai užtrunka netgi keletą valandų. Toks yra mūsų kasdienis atsidavimas Viešpačiui, tikėjimas, kad jis mus per tai veda. Malda ir sakramentai, kaip mums patarė tėvas Donas, yra mūsų ramstis. Stiprina sekmadieninės šv. Mišios, kai galime – ir kasdienės, taip pat šeimoje meldžiamės rožinį ir Gailestingumo vainikėlį.