Dainavos stovykla: kaip surasti tylą ir ateitininkus milijoninėse Jungtinėse Amerikos Valstijose

Rūta, na parašyk apie savo įspūdžius Dainavos ateitininkų stovykloje Šiaurės Amerikoje, – ragino šio žurnalo redaktorė, o taip pat ir JAV mane labai svetingai priėmusi ateitininkė Daina Čyvienė. Bėgo paskutinis vasaros mėnuo, neįtikėtinai šiltas ir darbingas rugsėjis, o prisiminimai iš stovyklos liepą atrodė kaip kitas pasaulis, kuriame galbūt ir nebuvau. Tada pasiėmiau telefoną, kuriame esančios nuotraukos turėjo priminti, kuo tada gyvenau ir ką mačiau. Nustebau, nes jas galėjau suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų, o tai yra geriausias įrodymas šių dienų žmogui, jog buvo tikrai pilnai gyventa, pilnai jausta ir tikrai pailsėta, būnant drauge su Šiaurės Amerikos ateitininkais. 

Pirmoji nuotrauka – pilnas automobilis. Pasiruošimas 

Čikaga, lauke apie plius 30. Uždarome pilnai, iki pat lubų prikrauto automobilio dureles. Daina Čyvienė – Dainavos stovyklos ruošos komiteto narė – persimeta keletu žodžių telefonu. Paaiškėja, jog pakeliui į stovyklą dar paimsime šaldyto maisto. Taip lietuviškos duonos atsargos aštuonioms dienoms ir kiti produktai randa vietą vykti kartu. Daina – entuziastinga dviratininkė, tad ant bagažinės užkabiname dar porą dviračių ir leidžiamės į keturių valandų kelionę link stovyklos, apie kurią prieš daugel, daugel metų perskaičiau būtent „Ateities“ žurnale.