Simonas Bansevičius
2 min.
Categories
Ateitininkai

Besiliejanti matrica – kinematografinis etiudas

Autorius: Brocken Inaglory, CC BY-SA 4.0

Veikėjai: ….

Kinematografija: ….

Garso režisūra: ….

 

Veiksmas

Juodas ekranas. Fone nepastovus vandens kaukšėjimas.

Varvėjimas. Pradūrė mano sielos kiautą – pabudau.

 

 

Lygi žemė. Smėlinė. Sterili. Nesibaigianti.

 

„Kur aš?“ – klausčiau, jei dar būtų 1999 03 31. Bet 2025 11 25 mes jau pripratę prie tokių klausimų. Visi juk žinome apie mėlyną ir raudoną piliulę. Tad niekas nieko nežino. Net ir kurią iš jų išgerti.

„Kur aš?“ – na kas tai per klausimas? Akivaizdu – diena kaip visos. Nenuspėjamai švari ir tvarkinga. Be priekaišto tyli. Ne, mes neklausiame apie savo vietą. Vietos nebereikia, nes turime erdves.

„Kur aš?“ – iš kur šio klausimo irzlumas? Susimildamas, kiek gali mane kamuoti šiomis senovinėmis dilemomis. Kur aš, kas aš, kokia viso to prasmė – tai taip neefektyvu, neestetiška bei galiausiai… fu.

Klausti.

Juk tai taip nepatogu.

 

 

Nemuno pakrantė. Tylus rytas. Gieda vienišas paukštis ir leidžiasi rūkas.

 

Tylumoje, vingiuojant Nemunui,

Liečiu pušies pavėsio tiesą.

<…>

Guliu ištiesęs delną,

Delne – sustabdęs giesmę vieversys.

Apkurtęs aš žvelgiu, kaip krentanti banga…

 

„Ką ji padarė?“ Kaip tai, ką ji padarė?

„Ką ji padarė?“ Nu vėl tu su savo klausimais. Ir išvis, jaučiuosi taip, lyg būčiau tame, kas dar tik bus. Kaip aš čia atsiradau? Pala! Apkrėtei mane savo kvailais klausimais, tu bjaurus..

“Ką jis padarė“ Jis? O kas yra jis?

„Ką ji padarė?“ … Gal galim gražiuoju, ką? Gyvenome ramiai sau 26 metus. Tu buvai sau, aš buvau sau. Ir staiga, TIK PAMANYKIT, sugalvojai prabilti?! Jei skyrybos, tai skyrybos! Nu kur tai girdėta, kad po tiek laiko grįžtum ir norėtum taikytis.

„Ką?“ Kaip ką?

„…“ Ai, tai dabar tylėsi? Nu gerai, ir tylėk.

„…“ …

„…“ …

„?“ …

„?“ Ne.

„…“

      ?

      ???

Pala, dabar visai dingai? Oi… Hm… Nu turbūt ir gerai. Ką žinau. Nu ir nereikia man tavęs. Niekada ir nereikėjo!!! Girdi! Tiksliau ne turbūt, o tikrai gerai, kad išėjai. Juk aš to ir norėjau…

Štai.

Visai kaip anksčiau. Ramiai galiu pagaliau būti sau. Tik aš ir aš. Vienas.

Tik labai įdomu.

„O tai ką ji padarė?“

 

Autorius: bundantis tu.

Susiję straipsniai