Begalinės Kalėdų galimybės. Kaip Kalėdos gali padėti įveikti nuovargį?

Vis arčiau ir arčiau svarbiausia visiems krikščionims šventė – Šv. Kalėdos. Ir matau, kaip žmonės aplink nekantriai laukia ir ruošiasi: perka dovanas, maistą, puošia eglutes. Visi atrodo gerai nusiteikę, nors gruodis gan liūdnas mėnuo – dienos labai trumpos, saulės beveik nėra, o darbo daug… Ir norisi viską suspėti pabaigti iki Kalėdų, kad po švenčių jau būtų galima pradėti naują gyvenimo etapą.

Aš irgi laukiu Kalėdų – visai taip pat, kaip ir vaikystėje. Tada Kalėdos man skambėjo kaip koncertas mokykloje, o po to saldus stalas su visais klasiokais ir mokytoja, o pagaliau ir atostogų pradžia. Bet iki tų dienų ir vaikystėje teko susidurti su dideliu krūviu, nes reikėjo spėti išlaikyti visus egzaminus, pasiruošti šokių kolektyvo pasirodymui ir meno studijos žiemos parodai, sugalvoti, ką dovanoti tėvams, mokytojams, sutvarkyti kambarį ir papuošti eglutę…

Atsimenu šitas dienas ir dabar – nes viskas gyvenime irgi labai įtempta. Darbe reikia užbaigti metus, užpildyti daugybę dokumentų ir paruošti ataskaitas, o namuose — tvarkytis ir puoštis. Dar reikia nepamiršti apie treniruotes, vizitus pas gydytojus ir dovanų pirkimą… Atrodo, nuo gruodžio pradžios beveik nebuvo laiko poilsiui. Jau pamiršau apie ką skaičiau paskutinę knygą ir kada gaminau sau maistą, o ne naudojausi maisto pristatymo programėle.

Dėl to praeitą savaitę jaučiau tokį stiprų nuovargį, kaip dar niekada anksčiau. Ir panašu, kad to priežastis ne tik intensyvus darbas. Pavyzdžiui, ieškodama dovanų, pastebiu, jog atvažiuoju į prekybos centrą šypsodamasi ir pilna jėgų, bet jau po pusės valandos jos kažkur dingsta. Nieko ypatingo čia tarsi nėra: ryškios vitrinos, daug spalvų, grojanti muzika, žmonės aplink – visa tai daro įtaką mūsų smegenims ir kūnui. Tam, kad atlaikytum tiek triukšmo ir šviesos, reikia tikrai nemažai energijos… Būtent todėl man savaitgalį ir nepavyko atsipalaiduoti, nors vaikščiojimas prekybos centre žmonėms gali atrodyti beveik kaip poilsis. Tačiau sugrįžus, norėjau tik gulėti lovoje ir būti tyloje, be jokių dirgiklių…

Apskritai, dabar labai daug jaunimo skundžiasi dėl nuovargio ir perdegimo. Kartais atrodo, jog kai kurie pensininkai gyvena net aktyviau nei mes, jauni žmonės, ir turi daugiau energijos. Jie lankosi skaitytojų klubuose, sporto salėse, teatruose, leidžia laiką kavinėse, o aš vos vos turiu jėgų sugrįžti po darbo į namus. Galvodama, kodėl taip atsitinka, pradėjau tyrinėti, kaip eina mano diena. Ir pastebėjau: po valandos ar daugiau darbo prie kompiuterio imu telefoną ir pradedu žiūrėti reelsus socialiniuose tinkluose. Akys ir smegenys nespėja atsipalaiduoti, nes vienas dirgiklis keičia kitą, o aš ir vėl grįžtu prie darbų. Valandą pertraukos išnaudoju ne tik pietums, bet ir socialiniams tinklams, bendravimui su draugais ar tėvais. O po darbo autobuse taip pat scrolinu facebooke. Nestebina, kad bendravimo, naujienų ir informacijos man tikrai per daug, kaip ir daugybei jaunų žmonių, nes ir mano kolegos, ir nepažįstami keleiviai autobuse taip pat nepaleidžia telefono iš rankų. Ir natūralu, kad smegenys dienos pabaigoje jau būna pavargusios, joms reikia poilsio be informacijos ir ekranų šviesų.

Tad Kalėdos – tai puikiausia proga apmąstyti savo santykius su telefonu ir socialiniais tinklais bei praleisti keletą dienų ramybėje, be vaizdo įrašų, programėlių ir be begalinio pranešimų srauto. Kokią veikla galima užsiimti vietoj to?

Mano planai labai aiškūs: bažnyčia, malda, pasivaikščiojimai gamtoje – parke, miške ar prie ežero. Ten, kur nėra triukšmo, kur nesutiksi kitų žmonių, kur galima tiesiog giliau kvėpuoti ir palikti nuošaly įtampą. Beje, tam irgi gali padėti skaitymas, maisto gaminimas ir, žinoma, kūryba. Manau, per Kalėdų atostogas tikrai galima išbandyti ir naują kūrybos rūšį arba grįžti prie seniai pamiršto pomėgio. Jau seniai laukiu galimybės išbandyti naują šokoladinio pyrago receptą. Ir dar labiau norėčiau vėl paimti dažus, teptukus ir ką nors sukurti.

Ir, žinoma, labai svarbu judėjimas ir fizinis aktyvumas. Darbe mes praleidžiame aštuonias valandas per dieną sėdėdami prie kompiuterio. Po to sėdime autobuse arba mašinoje, grįžtame namo ir vėl sėdame ant sofos su telefonu rankose. Vasarą, kai dienos ilgos, saulėtos ir šiltos, dar galima eiti vakare pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu ar pasportuoti lauko treniruokliais. O ką daryti žiemą, kai lauke tamsu ir lyja? Jeigu nėra noro išeiti iš namo – ne problema, galima padaryti porą pratimų ir patalpoje: bėgimas vietoje, pritūpimai, atsispaudimai, boksas. Kūnas dirba, smegenys ilsisi – manau, tikrai neblogas pasirinkimas. Tai gali padėti pamiršti apie nuovargį ir valandai ar dviems atitraukti nuo socialinių tinklų.

Beje, virtualų bendravimą Kalėdų metu galima pakeisti į realų: pakviesti mylimą žmogų išgerti kavos ar pas save į svečius vakarienės. Dėl darbo daugelis dažnai nespėja skirti tam laiko. Tai suprantama: po darbų norisi tik pabūti tyloje, nenaudoti jėgų bendravimui, kad ir koks brangus žmogus bebūtų. Net jei gyveni su žmogumi viename bute, kartais gali matytis tik savaitgaliais. O šventės suteikia puikią galimybę praleisti laiką kartu. Juk Kalėdos – tai ne tik svarbiausia religinė, bet ir šeimos šventė. Reikia tik atidėti telefoną į šalį ir neiškeisti mylimo žmogaus į virtualų pasaulį – svarbu atsiminti, jog yra labai daug žmonių, kurie atiduotų viską už bent vieną minutę bendravimo su artimaisiais.

Gruodžio 13 d. iš Baltarusijos kalėjimų buvo paleisti dar 123 politiniai kaliniai. Tai įvyko po naujų derybų tarp Minsko ir Donaldo Trumpo administracijos. Manau, kad politinių kalinių vyrams ir žmonoms tai buvo didžiulė dovana šventėms, labiausiai netikėta ir ilgiausiai laukta. Šiame tekste nenoriu gilintis į politines detales — tiesiog noriu pasidžiaugti šeimomis, kurios po tiek metų atsiskyrimo vėl susirinks kartu. Ir tais žmonėmis, kurie Kalėdas praleis namuose, šalia artimųjų, o ne tarp šaltų kalėjimo sienų. Mums, tiems, kurie yra laisvėje, kurie bet kada gali apkabinti savo vyrą ar žmoną, šis įvykis yra priminimas apie tai, kaip svarbu saugoti vieni kitus ir stengtis skirti daugiau laiko bendroms veikloms ir pokalbiams.

O visiems ateitis.lt portalo skaitytojams noriu palinkėti gražių ir linksmų Šv. Kalėdų — būtent tokių, apie kurias rašiau. Tegul jos bus šiltos, ramios ir kupinos stebuklų. Ir, žinoma, norisi tikėti, kad ateinantys metai atneš daugiau vilties ir sutarimo tiek mums ir mūsų šeimoms, tiek ir mūsų šaliai.