Ateitininkų Federacijai 115 metų – nuo pradžių pradžios iki dabar

Vakarų Europos moksleivių ateitininkų konferencija Vokietijoje, Hiutenfelde

Giliai Vokietijos miškuose, prie Hiutenfeldo miesto stovi buvusi Rennhofo pilis ir šalia jos įspūdingas pastatų kompleksas. Po karo čia lietuviai įsteigė Vasario 16-osios gimnaziją. Pradžioje gimnazija buvo įkurta Diepholzo kareivinėse, nes aplink gyveno daug lietuvių dipukų (displaced persons). Beje, įdomus faktas, kad po karo 66 000 lietuvių atsidūrus Vokietijoje, jie buvo įkūrę 26 gimnazijas, 14 progimnazijų, 5 profesines ir 112 pradinių mokyklų. Dabar Vasario 16-osios gimnazija yra vienintelė gimnazija Vokietijoje, kur mokoma lietuvių kalbos ir literatūros bei Lietuvos istorijos. Šiais metais gimnazija švenčia 75 metų jubiliejų. Rugsėjo 12-14 dienomis, Vakarų Europos ateitininkai čia susirinko paminėti gimnazijos jubiliejaus ir Ateitininkų federacijos 115 metų jubiliejaus.

Renginyje dalyvavo virš 30 moksleivių ateitininkų iš Airijos, Belgijos, Liuksemburgo, Prancūzijos ir Vokietijos. Renginio šeimininkai – Vasario 16-osios gimnazijos Motiejaus Valančiaus kuopa ir jos globėja Dalė Krikščiūnienė. Briuselio Marcelės Kubiliūtės kuopos narės Laura Barani ir Klara Perreau de Pinninck – Žemaitytė bei kuopos globėja Jurgita Žemaitytė konferencijos dalyvius supažindino su Ateitininkų federacijos pradžių pradžia. 1909 m. Liuveno studentai parengė atsišaukimą į Europoje studijuojančius studentus „Draugai studentai“, kuriame rašoma – „Žmogau, atsakysi prieš Dievą ne tik tai, ką patsai vienas gali padaryti, o nepadarai, bet ir už tai, ką su kitu susidėjęs galėtum padaryti, bet nesirūpini.” Taigi 1910 m. vasario 19 d. Liuvene sudaroma katalikų studentų sąjungos valdyba. Tuo metu Liuveno universitete daugiausia studijavo lietuviai kunigai, tarp kurių – būsimas arkivyskupas, Lietuvos užsienio reikalų ministras, Dievo tarnas Mečislovas Reinys, nukankintas sovietų lageryje. Pranešėjos priminė ir Ateitininkų federacijos pirminį tikslą: statyti laisvą Lietuvą – griauti, kas bloga ir statyti, kas gera bei taip priešintis sekuliarizacijai ir nutautėjimui. Pranešime prisiminta ir žurnalo „Ateitis“ istorija bei jo pradininkas kunigas Adomas Jakštas. Taip pat Prano Dovydaičio „Trys Pamatiniai Klausimai“, davę pagrindą kurti ateitininkų tapatybę ir Stasys Šalkauskis bei jo „Ateitininkų ideologija“.

Prancūzijos Juozo Lukšo Daumanto kuopos viena iš globėjų – Emilija Punziūtė-Gaullois paliudijo apie ateitininkų gyvenimą okupuotoje Lietuvoje ir papasakojo kaip tuomet Plungėje gyveno jos senelis ateitininkas gydytojas Aloyzas Pundzius, praktikavęs penkis ateitininkų principus ir dėl to negalėjęs siekti karjeros aukštumų.

Moksleivių ateitininkų sąjungos atstovas Rokas Kavaliauskas papasakojo apie ateitininkų veiklą po Antrojo pasaulinio karo Jungtinėse Amerikos Valstijose, o ilgametė Vasario 16-osios gimnazijos kuopos globėja Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė pasidalino, kaip ji buvo ugdoma ateitininkų kursuose JAV bei papasakojo apie analizuotus 5 Ateitininkų principus. Tuo tarpu rašytoja, menininkė Laima Vincė pristatė ateitininko, partizano Juozo Lukšos Daumanto laiškus mylimajai.

Airijos Šv. Patriko kuopos vienas iš globėjų Vidas Visockis konferencijos dalyvius įtraukė į simuliacinį žaidimą, kuris parodė, kaip Lietuvoje buvo atkuriama Ateitininkija. Žaidime jaunimo tarpe buvo ir sovietų šnipai, trukdę kurtis organizacijai, ir studentai, ir dvasininkai, išeivijos atstovai. Jaunimas suprato, kad sukurti Ateitininkų federaciją tikrai nebuvo lengva užduotis.

Konferencijoje kiekviena kuopa pristatė savo veiklą, o diskutuodami apie ateitį, jaunuoliai pastebėjo, kad yra didelis atotrūkis tarp ateitininkų Lietuvoje ir Vakarų Europoje. Ateitininkams gyvenantiems ne Lietuvoje sunku įsitraukti ir būti suprastiems Lietuvoje. Šia tema jaunimas ateityje norėtų diskutuoti ir daugiau.

Konferencijos metu moksleiviai meldėsi Vasario 16-osios gimnazijos koplyčioje, kur Mišias aukojo Vakarų Europos ateitininkų dvasios vadas kunigas Virginijus Grigutis. Mišioms kasdien patarnaudavo gausus būrys ateitininkų vaikinų, o giesmėms vadovavo ateitininkė Emilija Punziūtė-Gaullois.

Vasario 16-osios gimnazijos mokytojai prisidėjo prie kultūrinės programos: muzikos mokytojas Gintaras Ručys su mokiniais dainavo dainas, o šokių mokytoja Audronė Ručienė ateitininkus pamokino šokti. Jaunimas labai nuotaikingai ir greitai išmoko žingsnelius ir šoko lietuvių liaudies šokius.

Konferencijos dalyvius pasveikino Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Rasa Weiß. Tuo tarpu Liuksemburgo Teofiliaus Matulionio kuopos globėja Irena Grigalionytė-Mueller perskaitė Lietuvos Ateitininkų federacijos pirmininko Gedimino Plečkaičio, AF Tarybos pirmininko Petro Vytenio Kisieliaus ir Šiaurės Amerikos ateitininkų Tarybos pirmininko Dariaus Polikaičio sveikinimo laiškus.