„Pirmiausia turi rūpėti asmuo, o ne jo nusikaltimai“. Teisėja iš Škotijos Kathrine Mackie

Birželio 9 d. Gailestingumo kongreso popietinių užsiėmimų metu teisėjų pora Davidas ir Kathrine Mackie kalbėjo apie kalėjimų bei teisingumo sistemą Škotijoje ir kodėl nusikaltimai jauniems žmonės, jau buvusiems kalėjime, taip dažnai ir vėl tampa būdu sugrįžti į kalinimo įstaigas bei kaip įmanoma išeiti iš šio užburto rato?

Kathrine Mackie teisėja tapo dar 1978 m. Jos specializacija apėmė civilines bylas, vėliau ji įgyjo medicinos teisės specializaciją. Per ilgą savo karjerą ji dirbo įvairiuose Škotijos teismuose, taip pat Aukščiausiame Škotijos ir Edinburgo teismuose. Tačiau esminiu jos nuopelnu Škotijos teisinei sistemai tapo jos požiūris į nuteistuosius, kurį ji apibūdino, kaip į asmenį orientuotą žvilgsnį: „mes privalo atsižvelgti į situaciją, kurioje yra nusikaltimą padaręs žmogus. Jauni žmonės, kurie patenka į kalėjimą labai dažnai yra išgyvenę sunkias, traumines patirtis, serga psichinėmis ligomis. Be to, jauno žmogaus smegenys pilnai susiformuoja tik dvidešimt penkerių. Juk niekas neatsikelia vieną rytą ir nenusprendžia tapti nusikaltėliu“, – teigė Kathrine Mackie. Todėl, anot teisėjos, yra itin svarbu, kad teisinė sistema netraumuotų dar labiau ir nuteistasis nepakliūtų į situaciją, kai į kalėjimą yra nuolatos sugrįžtama.

Taigi, šiuo metu pagrindinė Kathrine veikla yra padėti žmonėms, kurie siekia nebesugrįžti į įkalinimo įstaigas. Škotija, deja, kaip ir Lietuva pasižymi vienu didžiausių įkalintųjų skaičiumi Europoje. Tačiau būtent Škotijoje patys kaliniai pradėjo iniciatyvą „Aid & Abet“, kai buvę kaliniai padeda šiuo metu kalintiesiems pasiruošti išėjimui į laisvę. Viskas prasidėjo nuo kalinio, vardu Kevinas, su kuriuo Kathrine pavyko užmegzti asmeninį santykį. Jis jau pačioje teisminio proceso pradžioje pasakė, kad nori tik kuo greičiau patekti į kalėjimą ir kad nėra niekam daugiau tinkamas. Tuo metu teisiamasis vogė tam, kad galėtų toliau vartoti narkotikus. Kathrine su juo dažnai kalbėdavosi ir taip pradėjo domėtis jo gyvenimu, kaip jis užaugo, kokias patirtis išgyveno. Ji taip pat nuolat jo klausdavo, kaip ji galėtų padėti jam keistis. Vėliau, po nuosprendžio, ji aplankydavo vyrą kalėjime.

Viso šio proceso metu Kevinas labai pasikeitė – jis pradėjo reflektuoti savo vaikystę, patirtis ir kelti klausimus, kaip galėtų sugrįžti į prasmingą gyvenimą. Taip pat kalėjime jis sutiko ir kitą vyrą, kurį įkvėpė jo sveikimo istorija. Taigi, išėję iš kalėjimo jie įsteigė programą skirtą kaliniams, kuri padeda ne tik sėkmingai sugrįžti į visuomenę, bet ir išgyti iš priklausomybių, įgauti realių įgūdžių ir pirmiausia suprasti save bei sėkmingai keistis. Tačiau tai nėra lengvas kelias. „Kaliniams pripažinti, kad jie turi trauminę patirtį ir kad negali valdyti situacijos yra labai sunku, tačiau tai vienintelis kelias, kuris leidžia keistis ir prisiimti atsakomybę“, – teigia Kathrine.

Šalia šios nevyriausybinės organizacijos parengtos programos, Škotijoje veikianti valstybinė prevencijos programa, siekianti sėkmingesnės integracijos, išėjus į laisvę, yra laikoma viena pažangiausių Europoje. Nuo 2016 m. čia pradėtos taikyti į bendruomenę orientuotos teisingumo priemonės, kai trumpesni nei 12 m. sulaikymai yra keičiami neapmokamu darbu, taip gražinant bendruomenei skolą, kurią padarė nusikaltimas. Ši strategija yra itin veiksminga dviem aspektais – 55 proc. sumažėjo asmenų, nuteisiamų trumpiems laikotarpiams, o tų, kuriems buvo skirtas darbas bendruomenėje, sugrįžimo į kalėjimo procentas šiuo metu tesiekia vos 28 proc.

Taigi, pokyčiai yra tikrai įmanomi, tik tam reikia visos bendruomenės pastangų ir indėlio. Čia itin svarbų vaidmenį vaidina socialiniai darbuotojai, kurie yra tarsi pirmoji instancija, galinti padėti užkirsti kelią nusikaltimams ir paskatinti sėkmingą integraciją. Taip pat nemažiau reikšmingi yra ir psichologai, kurie atlieka stebėjimą, paskiria atitinkamą psichologinį arba priklausomybių ligų gydymą. Itin įdomus pavyzdys, siekiant visapusiškos reabilitacijos, yra bendradarbiavimas su kariuomene. Kathrine papasakojo apie vieną jaunuolį, kuriam buvo itin sunku priimti kritiką ir jis iškart užsidegdavo bei nebegalėdavo suvaldyti savo emocijų. Jam buvo pritaikytas dvylikos dienų kursas, kurio metu jis turėjo gyventi kartu su kariais miške bei kartu su kitais mokytis dirbti komandoje, įveikti įvairius sunkumus, išmokti atrasti skirtingus būdus problemoms spręsti. Tai turėjo itin teigiamą poveikį jo emocijų valdymui ir prisidėjo prie to, kad jis nebesugrįžtų į kalėjimą.

Taigi, yra labai svarbu pirmiausia suprasti priežastis dėl kurių nusikaltimą padarę asmenys elgiasi vienu ar kitu būdu. „Pirmiausia reikia žiūrėti į gyvą žmogų, o ne į jo nusikaltimus ir kokią bausmę reikia pritaikyti“, – pabrėžė Kathrine. Anot jos, trys elementai yra itin svarbūs šiame procese – gailestingumas, asmeninė pagalba bei dėmesys ir sunkus darbas, o su gera komanda viskas tikrai yra įmanoma. Paklausta, ar tikėjimas yra būtinas šioje kelionėje, Kathrine atsako, kad tai nebūtinai turi būti tikėjimu grįstas procesas, nors tai, žinoma, padeda. „Tikėjimas yra individualus dalykas, juk, pavyzdžiui, gailestingumas nėra apribotas tikėjimo, tai yra požiūris, kuris padeda kiekvieną žmogų palydėti reabilitacijos ir išganymo keliu“, – tvirtina Kathrine.