Kiekvieno žmogaus gimimo liudijime prie eilutės „lytis“ yra parašytas vienas žodis. Nesvarbu, ar tai moteris, ar tai vyras. Nėra jokio kito varianto. Gimimo liudijime yra užrašyta mūsų biologinė lytis. Tokie, kokie esam gimę iš savo motinų įsčių. Niekas šio fakto negalės pakeisti. Augdami, vystydamiesi kuriame savo identitetą. Patys susikuriam savo išorinį pasaulį, savo išvaizdą, o jie atspindi mūsų vidų. Taip, kaip mes rengiamės, elgiamės, kokios mūsų manieros ir požiūriai, rodo kas mes esame, kaip save suvokiam ir identifikuojam.
Žodį „identifikuojam“ pateikiau kaip kabliuką. Kaip gi be kabliuko sumanysim pamąstyti giliau tam tikromis temomis? Lietuvių kalboje žodis „lytis“ reiškia tiek biologinę, tiek socialinę lytį. Tačiau anglų kalboje yra du atskiri žodžiai „sex“ ir „gender“. „Sex“ yra biologinė lytis, o „gender“ yra socialinė lytis. Kaip jau minėjau, lyties (sex) mes nepakeisim, su ja gimėm. Užtat lytį (gender) kai kurie sugalvoja pakeisti ir ima identifikuoti save kitu asmeniu. Kodėl? Kokios yra tokios mąstysenos ištakos?
Socialinė lytis yra visuomenės sukurti moterų, vyrų, mergaičių, berniukų vaidmenys. Tai, ką jie turi mokėti daryti. Tai visos normos, elgesys, o bendrai – vaidmenys. Tam tikri stereotipai arba tai, ko iš mūsų tikisi kiti. Manoma, kad kiekvienoje šalyje, kultūroje, amžiuje jie būna skirtingai suvokiami, o moterims ir vyrams tenka skirtingi vaidmenys. Atrodo, lyg dar viena papildoma etiketė. Tad kyla klausimas – kodėl mums jos reikia?
Lyties identifikavimas išsivysto antraisiais gyvenimo metais. Pradedame atpažinti fizinius skirtumus. Taip suvokiame savo vaidmenį pasaulyje. Daugumai to dažniausiai užtenka. Tačiau kiti nori užpildyti kažkokią tuštumą tolimoje širdies kertelėje ieškodami ko nors kito. Širdis nerami, ieško pakaitų. Taip ir atsigręžiam į savo pradmenis ir pradedame purtyti savo pamatus.
Placebo efektas yra vaisto imitacija su medžiagomis, kurios nėra veikliosios. Psichologiškai sau įteigiam vaisto esamumą ir jo būsimą padėjimą. Teoriškai jokio palengvėjimo neturėtume patirti, bet mes įtikiname save ir pajaučiam palengvėjimą!
Žmonės yra linkę prisitaikyti prie aplinkos. Šiauriau gyvenantys žmonės turi mėlynas akis, kad daugiau šviesos pakliūtų į jas. Kalnuose gyvenančių žmonių kraujyje yra daugiau eritrocitų, nes ten yra mažesnis deguonies kiekis. Taip ir su socialiniais santykiais – prisitaikom.
Tendencijas ir madas sekam, nuolat stengiamės neatsilikti nuo jų. Tačiau kodėl ir socialinę lytį keičiam tarsi kojines? Vos ne kasdien. Bendros tendencijos ir tiek? O gal mes bijom atsilikti nuo kitų, būti nepopuliariais?
Jeigu rengsimės pagal madas, beveik niekuo neišsiskirsime. Būsim kaip ta pati žuvis, plaukianti pasroviui. Mus per dažnai paveikia kitų veiksmai. Įtikime reikiamybe. „Man juk to reikia! Bus geriau tai padarius!“ Kažką primena? Placebo efektą. Mes užsivelkame drabužius, nes tikimės iš jų pagalbos. Pagalbos neišsiskirti iš kitų. Gaunam ramumo pojūtį ir gyvename toliau. Iki kitos dozės.
