Ar mokykla ugdo drąsius žmones?

Neretai ką tik mokyklą baigę jaunuoliai jaučiasi pasimetę, nežinantys, ką daryti toliau ar tuo labiau, kaip pasirūpinti mokesčiais, būsto nuoma bei kita netikėta suaugusiojo kasdienybe. O ką mes 12 metų veikiame mokykloje? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mokomės tik grynai teorinių žinių, nuo trikampių panašumų ir kirčiavimo iki kūno pagreičio apskaičiavimo. Tačiau nejaugi to pakanka, kad žmogus būtų pasiruošęs gyvenimui?

Taip, mokykloje įgyjamos tikrai reikalingos akademinės žinios – susipažįstame su istorija, gamta ir laviname protą. Tačiau iš tiesų išmokstame ir kitų svarbių gyvenimo įgūdžių: kaip planuoti laiką, kaip dirbti grupėje, išreiškiant savo nuomonę, prieš tai išklausius kitų. Taip pat, mokomės paprašyti pagalbos ir ją suteikti, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus bei svarbiausia, spręsti problemas ir rasti išeitį. Visa tai tikrai turėtų suteikti pakankamą pagrindą gyvenimo pradžiai. Tik kyla klausimas, ar dabartinė sistema šių socialinių įgūdžių išmoko taip pat gerai, kaip ir akademinių žinių?

Jei atsakymas būtų taip, manau, kad turėtume ne tik stipresnę valstybę ir ekonomiką, bet ir atsakingesnius, supratingesnius bei labiau bendradarbiauti gebančius piliečius. Lietuva stengiasi ir juda link to, tačiau kol kas dar yra nemažai spragų. Pavyzdžiui, kaip minėjau, mokykloje turėtų būti mokoma paprašyti pagalbos ir ją suteikti. Vis dėlto, realybė yra tokia, jog nemažai mokinių bijo prašyti pagalbos. Liūdniausia, jog bijo klausti pačių mokytojų. Taip yra dėl to, nes iš pedagogų mokiniai dažnai susilaukia piktų reakcijų, o šie savo ruožtu dirbdami per keletą darbų yra nuolat pervargę ir nesugeba skirti pakankamo dėmesio visiems mokiniams. Rezultatas – krentantis mokinių noras mokytis. Kitas svarbus aspektas yra tai, jog mokykloje trūksta paskatinimo mąstyti kūrybiškai ir ieškoti unikalių, autentiškų sprendimų. Daugelyje pamokų vis dar vertinama ne pati mąstymo eiga, o vien teisingas atsakymas. Tokiose aplinkose mokiniui, kuris vien išmoksta informaciją, sekasi kur kas geriau nei tam, kuris bando suprasti dalykus giliau, klausti kodėl ir mąstyti savaip.

Taigi mokyklose vaikai yra anksti įspraudžiami į varžančius vertinimų rėmus. Pati prisimenu, kokia kūrybiška buvau anksčiau ir kaip mėgau kurti. Deja, mokykloje tam laiko niekada neskyriau, nes prioritetas buvo, kaip visi sako, „svarbesniems dalykams“, kaip matematika, fizika ir taip toliau. Dėl tokio požiūrio dabar meną matau tik kaip niekam nereikalingą sritį, kuri atima mano laiką ir deja niekada nebeužsiimu kūryba.

Galbūt kai kam tai neskamba kaip rimta problema, tačiau aš manau, jog tai yra svarbu. Mano pavyzdžiai rodo, kokius žmones paruošia Lietuvos švietimo sistema. Mes ruošiame gerus darbuotojus. Per „gerus“… Ruošiame asmenis, bijančius klysti ir rizikuoti bei daryti darbus savaip. Tačiau būtent kūryba ir inovacijos (kartu su nesėkmės rizika) yra tai, kas kuria stipresnę valstybę ir ekonomiką.

Pagal Global Entrepreneurship Monitor (GEM) 2024 metų Lietuvai skirtą ataskaitą, net 48 % suaugusiųjų Lietuvoje bijo pradėti savo verslą. Ir ne dėl verslumo trūkumo, o vien dėl baimės, kad nepavyks, nors daugiau nei pusė jų pripažįsta, kad galimybių verslui kurti tikrai yra. Tai reiškia, kad problema yra ne galimybių trūkumas. Daug žmonių paprasčiausiai bijo rizikuoti. Jei švietimo sistema neskatina kūrybiškumo, rizikos prisiėmimo ir pasitikėjimo savimi, tuomet net ir suaugę žmonės, turėdami idėjų bei galimybių, pasirenka geriau nieko nedaryti, nes bijo suklysti.

Taigi – nebijokime rizikuoti. Jei norime, kad mokykla iš tiesų paruoštų mus gyvenimui, turime keisti požiūrį į mokymą. Svarbu ne tik perteikti teorines žinias, bet ir ugdyti pasitikėjimą savimi, drąsą bei savarankiškumą. Mokykla turėtų būti ne tik vieta, kur išmokstame skaičiuoti, rašyti ir įsisavinti didelius informacijos kiekius, bet ir erdvė, kurioje mokomės gyventi – priimti iššūkius, spręsti problemas ir bendradarbiauti su kitais. Tik tokiu būdu galėsime paruošti ne tik gerus darbuotojus, bet ir kūrybingus, atsakingus bei drąsius piliečius, kurie nebijos kurti, rizikuoti ir keisti pasaulį.