Aistė ir Martynas Pilkiai: „Nereikia bijoti senamadiškų dalykų, nes tradicijos leidžia išlaikyti sveiką protą“

Prieš pokalbį užmigęs sūnėnas Kazimieras į ateitininkų Aistės ir Martyno šeimą, o taip pat ir visą mūsų giminę, atnešė tyro džiaugsmo ir šviesios vilties. Keista, bet ir taip natūralu juos vėl matyti Lietuvoje, prie apvalaus namų stalo. Pastaruosius pusantrų metų dažniau susitikdavome jų laikinoje stotelėje Bazelyje ar nuotoliniuose pokalbiuose. Džiaugiuosi, jog šis interviu mums padovanojo brangiausią turtą – laiką drauge, o su juo ir istorijų, kurių nebuvo girdėję net patys artimiausi. 

Susipažinote ateitininkijoje, o prieš septynerius metus susituokėte. Kokios savybės sužavėjo? 

Martynas: Mane sužavėjo Aistės švelnumas, Aistės branda…

Aistė: Aštuoniolikmetė branduolė? 

Martynas: Dar grožis…

Aistė: Ne kažką… (juokiasi). Aš tai iš pradžių galvojau, kad ta, kuri taps Martyno žmona, bus šventoji. Jis atrodė išskirtinis vyras, bet išties jis mane nuo pradžių žavėjo savo tvirtumu. Aš visuomet juo labai pasitikėjau.