Tęsiame susipažinimą su Vilniaus krašto ateitininkais. Šiandien dalinamės studento ateitininko Luko Satkausko mintimis apie ateitininkiją.

Kodėl rekomenduotum kitiems tapti ateitininku/e?

Rekomenduočiau kitiems tapti ateitininku, nes tai puiki vieta augti kaip katalikui. Žvelgiant iš visų penkių principų perspektyvos, buvimas šios organizacijos dalimi taip pat padeda ugdytis ir kitas reikalingas savybes – meilę Tėvynei, draugiškumą, uolumą (moksluose ir darbe) ar pilietiškumą.

Ateitininkų ideologija žavi tuo, kad išlaikoma dermė tarp penkių principų, kurie apima, ko gero, visas gyvenimo sritis. Retai rasi bendruomenę, kurioje nariai burtųsi ne dėl kažkokio vieno bendro intereso – domėjimosi politika, sporto ar meno šaka – bet dėl įvairių priežasčių. Ko gero, ta priežastis dažniausiai yra buvimas kataliku. Organizacija laikosi savo ideologijos ir didžiausią reikšmę teikia būtent katalikiškumo principui. Visgi, kaip ir minėjau, organizacijai žavesio suteikia būtent tai, jog ateitininkų veiklos yra labai įvairios. Tai leidžia per skirtingus dalykus susižavėti organizacija. Vienam imponuoja tai, kad ateitininkai organizuoja žygį už skaistumą, kitam – kad savanoriauja kokiame renginyje, trečiam – kad suorganizuoja smagų koncertą. Būtent dėl šios priežasties – galimybės organizacijoje rasti veiklas „prie širdies“ – ir rekomenduoju kitiems tapti ateitininku. Kaip žinia, nebūtina tapti ateitininku, kad galėtum dalyvauti veiklose, tačiau, jei jau jose aktyviai dalyvauji kurį laiką – savaitgaliuose, akademijose, žygiuose, stovyklose – gal jau pats laikas suprasti, kad tau su ateitininkai pakeliui ir viešai Kryžiaus bei vėliavos akivaizdoje pasižadėti „Visa atnaujinti Kristuje“.

Kas Tau yra laisvė?

Laisvė man? Jaučiuosi laisvas savo valstybėje. Ypač mokydamasis istorijos, nes jos sąlyga buvo daugelio pralietas prakaitas, kraujas ir ašaros. Vertinu tai, kad galiu siekti, ko noriu. Laisvę ir suprantu kaip galimybes siekti savo svajonių ir didesnio bendrojo gėrio. Tam, kad galėčiau tai padaryti, turiu naudotis galimybėmis, kurias Dievas per kitus žmones man atsiunčia.

Kodėl verta švęsti sekmadienį?

Sekmadienį švęsti verta, nes taip geriau pailsėsime prieš darbo savaitę. Švęsti – tai ne vien nueiti į Šv. Mišias. Švęsti – pasivaikščioti, paskaityti knygą, pabūti su artimaisiais. Kalbant apie trečiąjį Dievo įsakymą, įdomu tai, jog jis yra vienas iš vos dviejų, kuris nevartojamas neigiama nuosaka (Kitas toks – 4. Gerbk savo tėvą ir motiną). Taigi, jis įpareigoja tinkamai elgtis savo aktyviais veiksmais. Tad sekmadienis turi būti ir aktyvus, bet ne tiek, kad pirmadienio ryte sunkiai išsirangytume iš lovos. Jeigu netgi Dievas sekmadienį ilsėjosi, tai turbūt pati tinkamiausia diena poilsiui – po ir prieš darbus.

Kuris istorinis ateitininkas Tave įkvepia ir kodėl?

Mane ypač įkvepia tarpukario Lietuvos Ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, kuris įkūrė ateitininkų organizaciją ir dėjo dideles pastangas, kad ji gyvuotų ir augtų. Kai prezidentas A. Smetona uždraudė organizaciją dėl per ne lyg didelio katalikybės pabrėžimo, ji toliau sėkmingai augo jau privačioje srityje. Prie to prisidėjo daug ateitininkų, bet ko gero labiausiai – P. Dovydaitis, kuris visą savo laiką skyrė organizacijos reikalams. Mane labai žavi faktas, jog per dešimtmetį, kai organizaciją draudė A. Smetonos režimas, ji kelis kartus išaugo narių skaičiumi, o moksleivių ateitininkų buvo tiek daug, jog, ko gero, kiekvienoje Lietuvos mokykloje buvo po bent vieną moksleivių ateitininkų kuopą. Moksleivių ateitininkų buvo netgi 32 000! Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir kilus partizaniniam karui, kuopos parodė savo meilę Tėvynei darbais, kai dar mokyklinio amžiaus ateitininkai ryžosi eiti į miškus.

Kokia P. Dovydaičio rolė ateitininkijoje? – budintojas, kurstytojas ir dvasinis lyderis. Jis, be abejo, taip pat prisidėjo prie disidentinio pasipriešinimo, dėl kurio buvo ištremtas ir neaiškiomis aplinkybėmis žuvo. Jo kapas nežinomas iki šiol. Jis man yra pavyzdys žmogaus, kuris savo gyvenimu parodė nuoširdų tikėjimą Kristaus žodžiais: „Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs, atras ją.“ (Mt 10: 39) P. Dovydaičio pavyzdys moko, kad jei neprarasime savęs tarnaudami kitiems, mūsų gyvenime liks mažai prasmės. Tie, kurie gyvena tik dėl savęs, galiausiai sudžiūsta ir dvasine prasme praranda gyvybę, o tie, kurie praranda save tarnaudami kitiems, auga ir klesti, ir taip išsaugo savo gyvybę.

Ką Tau reiškia ateitininkų šūkis „Visa atnaujinti Kristuje“?

Ateitininkų šūkis „Visa atnaujinti Kristuje” man reiškia, kad Kristaus mokymą reikia įgyvendinti visose gyvenimo srityse. Ateitininkų ženkliuko, kurį nešioju kiekvieną savaitę, apačioje esantis Žemės rutulio fragmentas simbolizuoja, kad esame įpareigoti Kristuje atnaujinti visą pasaulį. Tai įgavo gražią prasmę tada, kai lietuvių išeivijos dėka organizacija, panaikinta Lietuvoje, sėkmingai pradėjo šaknis leisti JAV, Vokietijoje, Australijoje ar Argentinoje. Dėka pastangų VISA atnaujinti Kristuje organizacija išliko ir, atgavus nepriklausomybę, sugrįžo į Tėvynę. Šūkis man reiškia, visų pirma, savęs atnaujinimą. Buvimas „žemės druska“ (Meilė darbais) yra būtina sąlyga to, kad galėtume tapti „pasaulio šviesa“ (Evangelijos skelbimas), ir savo pavyzdžiu patraukti žmones prie To, kuris mus įkvepia.

Rubriką rengia Vilniaus krašto ateitininkai