Šį sekmadienį mūsų rubrikoje dalinamės Vilniaus šv. Mikalojaus kuopos globėjo, AF valdybos nario, studento ateitininko Povilo Varnelio mintimis apie ateitininkiją. Kviečiame skaityti!

Kaip atradai Ateitininkų federaciją? Kokia tavo tapimo ateitininku/e istorija?

Devintoje klasėje persikrausčiau gyventi į Kauną ir pradėjau mokytis Kauno jėzuitų gimnazijoje. Pirmąjį mokslų mėnesį vyko būrelių mugė, ten pamačiau ateitininkų stendą. Buvau girdėjęs apie tais metais švenčiamą ateitininkų įkūrimo šimtmetį, matyt, todėl ir patraukė akį. Nuo to laiko pradėjau lankyti šv. Ignaco Lojolos moksleivių atetininkų kuopą.

Kaip manai, ar lengva šiuolaikiniam jaunam žmogui atrasti ir išlaikyti tikėjimą? Kas jam gali padėti?

Sekuliarioje visuomenėje tikėjimą atrasti sunku, išlaikyti – iššūkis, kuris turi tam tikro žavesio. Tikėti – tai būti išskirtiniam, ne vien dėl aplinkinių požiūrio, bet ir dėl Dievo malonės dovanos.

Kalbėdamas apie tikėjimą prisimenu vienoje akademijoje išgirstą mintį, jog tikėjimas, kaip ir meilė, nėra jausmas, tai sąmoningas žmogaus apsisprendimas. Laisva valia pasirinktas tikėjimas skatina už jį kovoti ir visais įmanomais būdais išsaugoti.

Kuri ateitininkų asmenybė Tave labiausiai įkvepia ir kodėl?

Audrys Kukulskis. Audrys visada mokėjo sudėtingus dalykus papasakoti paprastai žodžiais ir vaizdingais pavyzdžiais, todėl visus mus, moksleivius, tai labai žavėjo. Dabar būdamas kuopos globėju suprantu, kaip kartais būna sunku atrasti būdą prakalbinti vaiką. Gal reikėtų pakviesti Audrį arbatos ir paklausti, kokia jo paslaptis? :)

Kokį vaidmenį ateitininkai užima kurdami šių dienų Lietuvą?

Beveik 4000 narių – tai daugiau nei 4000 gerų darbų, kasdien padarytų dėl geresnio Lietuvos rytojaus.

Ką studentas gali rasti ateitininkų federacijoje?

Atetininkų federacija – tai degančių širdžių klubas, jungiantis bendru keliu einančius žmones, tai ne vien principai, istorija, asmenybės, bet ir draugai, idėjos, galimybės, o svarbiausia – visa jungiantis tikėjimas.

Rubriką rengia Vilniaus krašto ateitininkai